Jis tą ištikimybę esą būsimiems partneriams demonstravo taip dažnai, kad kartais net pagalvodavau – na, darosi lyg ir nepadoru, galgi reiktų parodyti ir šiek tiek šaltuko, kad rinkėjai matytų ir vertybinių skirtumų tarp šių partijų – tai juos paskatintų eiti aktyviau balsuoti.
Debatuose prieš pirmąjį balsavimą G.Landsbergis pasirodė puikiai, pamatėme nebe jauną berniuką, o jau ūgtelėjusį politiką, gal net premjerą (jeigu pavyktų laimėti pakankamai balsų). Diskusijose su socialdemokratų premjeru G.Landsbergis rinkosi pačią geriausią taktiką, kokią tik buvo įmanoma pasirinkti toje situacijoje. Jis buvo parengęs puikių kontrargumentų premjerui, tad pastarasis debatuose su vikriu žebenkštimi G.Landsbergiu atrodė lyg nerangi ir tinkamo žodžio vis nerandanti meška.
Konservatorių lyderis, jeigu peržiūrėsite to meto vaizdo įrašus, visą laiką šypsojosi, švytėjo ir tiesiog akyse augo kaip politikas.
Paskui jį velniop eis ir visi į Seimą išrinkti jaunosios kartos konservatoriai, kurie mąsto pragmatiškai ir tikisi būti matomi valdžioje, koalicijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Pirmą smūgį į „saulės rezginį“ jis gavo prieš antrąjį turą, kuomet visiškai tam nepasirengęs nuėjo į debatus su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Čia jau negali vadovautis principu „gaila negaila“, arba „priešininkas įžūliai puolė“. Jei bijai ir dar tikiesi gailesčio iš rinkėjų, nes kažkas esą nemandagiai „nukalė“ visos Lietuvos akivaizdoje, tai grįžk į Užsienio reikalų ministeriją iš kabineto į kabinetą popierėlių nešioti. Politika – stipriųjų užsiėmimas.
Ką R.Karbauskio pasiųstas į nokdauną būčiau daręs aš pats? G.Landsbergis – jaunas ir patrauklus politikas, mokantis būti linksmas ir betarpiškas. Jo vietoje būčiau pajuokavęs, kad gavau pamoką, juk jaunystė yra greit persergama liga. Dar būčiau pridėjęs, kad tokie debatai padės man greičiau subręsti ir tapti visų mylimu prezidentu. Galvą guldau, kad būtų užsitarnavęs dar daugiau simpatijų ir kartu būtų lanksčiai išėjęs iš jam nepatogios padėties.
Tarp kitko, debatų meno ir ypač metaforų bei vykusių palyginimų G.Landsbergis galėtų pasimokyti iš savo senelio. Kai šis ginčydavosi su A.M.Brazausku, dėl vykusių minties šuolių, pajuokavimų, atrodydavo visa galva aukštesnis ir labiau išprusęs.
Tačiau jaunasis G.Landsbergis įsižeidė. Po pirmojo turo jis save tikriausiai jau matė premjero poste, vizijos neišsipildė, todėl dingo iš veido šypsena, dabar vaikšto paniuręs ir kalba keistus dalykus.
Jeigu tikrai R.Karbauskis su S.Skverneliu turėtų bėgti į specialiųjų tarnybų būstines kažkokių pažymų apie save ieškoti, tai, trenkite mane su varteliais, G.Landsbergio bandomi į koaliciją įsiurbti Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai irgi turėtų į specialiųjų tarnybų būstines važiuoti – netgi pulkais. Visi suprantame, kodėl.
Tačiau G.Landsbergiui nereikia, kad į koaliciją jo paties traukiami liberalai pristatytų tas pažymas, nereikia jam ir Seimo pirmininko posto (realiai gali dėl to derėtis), nebeatitinka ir partijų programos, ir apskritai – eikite velniop, aš dabar įsižeidęs, toliau sau žaisiu smėlio dėžėje, bet mažesniu broliuku koalicijoje nebūsiu.
Ambicijos gerai, norai irgi, bet tokia poza tikrai gerokai sužeis jo, kaip jauno politiko, įvaizdį, o už nugaros jau stovi seni partijos vilkai, kurie primins ir pralaimėtus rinkimus, ir jo pasisakymą apie teigiamą požiūrį į vienalyčių partnerystės įstatymą. Tada paskui jį velniop eis ir visi į Seimą išrinkti jaunosios kartos konservatoriai, kurie mąsto pragmatiškai ir tikisi būti matomi valdžioje, koalicijoje su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Vytautas Landsbergis neseniai Seimo narį Povilą Urbšį pavadino destruktyviu politiku, suskaldžiusiu konservatorius Panevėžyje ir galbūt to paties siekiančiu Seime.
Dirbau žurnalistu tą naktį, kai Panevėžyje savivaldos rinkimus pirmą kartą per 26 metus laimėjo ne konservatoriai, o P.Urbšio įkurtas visuomeninis komitetas. Tada pats girdėjau, kaip Panevėžio konservatorių lyderis Maurikijus Grėbliūnas buvo kviečiamas į koaliciją su rinkimus laimėjusiu visuomeniniu komitetu.
Pasveikinti nugalėtojų M.Grėbliūnas bendraminčių buvo kone atvilktas už skvernų, nes buvo aiškiai įsižeidęs, kad po tiek metų jo partija prakišo rinkimus. Tada ir jis pasielgė lygiai taip pat, kaip dabar elgiasi G.Landsbergis.
M.Grėbliūnas pradėjo viešai kalbėti apie tai, kad naujokai ilgai valdžioje neišsilaikys, kad jiems, nepatyrusiems, bus sunku dirbti, dėl koalicijos jis dar pagalvosiąs. Tebegalvoja ir dabar.
Naudingas patarimas G.Landsbergiui: esi dar jaunas ir privalai išmokti pralaimėti, privalai išmokti pabūti ir mažesnis, jeigu tikiesi kada nors tapti labai dideliu.
Žiūrime, ką turime: pralaimėti mokantys keturi konservatoriai prisijungė prie nugalėtojų, juos išmetė iš partijos, o Panevėžio taryboje liko tik du šiuo metu mažai matomi TS-LKD frakcijos nariai.
Ar tai geras rezultatas, juk anksčiau konservatorių Panevėžio taryboje iš 31 būdavo 16-20? Kas nulėmė tokius procesus? P.Urbšys buvo tik pasekmė ir rezultatas pačių konservatorių sukurtos situacijos.
Apie 20 metų Panevėžiui vadovavę TS-LKD partijos merai, ypač pastaruosius 15 metų, į koaliciją kviesdavo tik R.Pakso „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. Net kai įvairiais nusikaltimais apkaltino ir jau nuteisė kelis „tvarkiečių“ vicemerus, administracijos direktorių, konservatoriai ryšių su šia partija nenutraukė. Jie ir toliau varė lauk tradicinius partnerius liberalus, kurie nenorėjo teptis abejotinais sandoriais.
Galų gale prokurorų kaltinimų sulaukė ir du konservatoriai: buvę Panevėžio merai V.Matuzas ir V.Satkevičius. Jų bylų nagrinėjimas teisme dar nebaigtas.
Nemažai TS-LKD partijos Panevėžio skyriaus narių žinojo ar nujautė, kokia bambagyslė sieja jų partijos lyderius ir didžiausius TS-LKD priešus – R.Pakso partiją. Todėl daugelis ir pasitraukė ten, kur daugiau šviesos ir ne taip tvanku kvėpuoti dėl nuolat gadinamo oro.
O dabar naudingas patarimas G.Landsbergiui: esi dar jaunas ir privalai išmokti pralaimėti, privalai išmokti pabūti ir mažesnis, jeigu tikiesi kada nors tapti labai dideliu. Už tavęs stovintys jauni Seimo nariai konservatoriai galbūt nori išbandyti savo jėgas ir gabumus būdami valdžioje. Ar verta spyriotis?
Bronius Matelis kaip pats save iškėlęs yra išrinktas Seimo nariu Nevėžio rinkimų apygardoje, jo pavardė buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše