Česlav Olševski. Kodėl VRK ir valdantieji tyli dėl rimtų pažeidimų rinkimuose?

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ir valdančioji dauguma, susidūrę su rimtais pažeidimais rinkimų procese, atsitvėrė tylos siena. Ši tyla gali sukelti abejonių dėl to, kaip laikomasi demokratinei visuomenei būtinų skaidrumo ir atvirumo principų.
Česlav Olševski
Česlav Olševski / Asmeninio archyvo nuotr.

Rinkimuose nustatyta daug rimtų pažeidimų, pavyzdžiui, rasta 100 neužantspauduotų biuletenių – dėl to net gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, viešojoje erdvėje – tyla.

Antrajame rinkimų ture neišvengta techninių problemų: išsijungė kompiuteriai ir neveikė rinkimų sistema. Niekas aktyviai neieško atsakingų asmenų, tačiau visuomenėje pasigirsta komentarų apie galimus bandymus paveikti rinkimų rezultatus per kompiuterines sistemas.

Šių įtarimų patvirtinimu tapo incidentas, kuris sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, bet vėliau buvo nutildytas: moteris atėjo balsuoti, tačiau paaiškėjo, kad už ją jau buvo balsuota. Be to, neatsitiktinai būtent tą akimirką išsijungė kompiuteriai. Atrodo, kad kažkas klastoja balsavimo rezultatus, arba baigėsi balsavimo biuleteniai.

Tai sukėlė skandalą, tačiau VRK pirmininkė vis dar išlieka neapkaltinta, galbūt dėl to, kad yra paskirta dabartinės valdančiosios daugumos. Prieš kurį laiką, dirbant ankstesniems VRK pirmininkams, net ir mažiausi pažeidimai sensacingai pagarsėdavo, pritraukdavo VRK bei žiniasklaidos dėmesį.

Tačiau šiandien, susidūrus su žymiai rimtesniais pažeidimais, viešojoje erdvėje tvyro neįprasta tyla. Kaip galima paneigti, kad kai kurie rinkėjai, dalyvavę ankstesniuose rinkimuose, gali neteisėtai balsuoti dar kartą? Ypač kai, pavyzdžiui, rinkimų metu sutrinka kompiuterinė sistema.

1998 metų sausio 4 dieną antrajame Lietuvos prezidento rinkimų ture susitiko du kandidatai: Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas. Nors skirtumas tarp kandidatų buvo itin mažas – vos 0.74% – tai nebuvo vienintelis netikėtumas. Sklido gandai, kad kompiuterinė sistema sugedo, o Kaune balsų skaičiavimas tapo neįmanomas. Žmonės tuo metu jau reiškė nepasitenkinimą, teigdami, kad rinkimai galėjo būti falsifikuoti. Šalies istorinėje atmintyje tai iki šiol išliko kaip neigiamas įvykis.

2004 metais Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą ir NATO, pažymėjo naują šalies tarptautinį etapą. Tai buvo žingsnis į tikrą europietiškos valstybės, kurioje aukščiausiai vertinama teisė ir teisingumas, statuso įgijimą.

Nepaisant šios sėkmės, 2024 metais susiduriame su iššūkiais, kai rinkimų metu vėl ima nebeveikti kompiuteriai. Tai verčia abejoti techniniu pasirengimu ir skaidrumu, kurie yra būtini demokratijos veikimui.

Birželio 4 d. įvyko spaudos konferencija Seime, kurioje buvo aptariami galimi rimti pažeidimai rinkimų metu ir pateiktas skundas teismui dėl Respublikos Prezidento rinkimų.

Nepaisant šių rimtų pažeidimų, problema tarsi nesvarstoma, viešojoje erdvėje įsivyravo tyla. Visuomenė teisingai pažymi, kad techninės problemos rinkimų metu yra kritinis signalas mūsų demokratijai.

Siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams, raginu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narius imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas atsakingas kompiuterinių sistemų aptarnavimas. Taip pat kreipiuosi į žiniasklaidos atstovus, kad būtų atliekami išsamūs žurnalistiniai tyrimai.

Tai būtina, norint išvengti bet kokio neaiškumo mūsų demokratinėje sistemoje. Akivaizdu, kad niekas – nei prie balsavimo urnų, nei naudojantis kompiuterine sistema – neturi teisės falsifikuoti rinkimų rezultatų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis