Tų, kurie nori suvaržyti demokratiją, yra visur ir visada. Dar visai neseniai JAV buvo galima drąsiai vadinti demokratijos tvirtove. Tačiau dabar šią valstybę žmogaus teisių gynimo organizacijos kaltina dėl kankinimų, neteisėto žmonių grobimo bei įkalinimo.
Jei šiuo metu išsižadama kai kurių demokratijos vertybių, tai ir kova su terorizmu praranda nemenką dalį moralinio pagrindo.
Demokratija ir žmogaus laisvės yra fundamentalios Vakarų civilizacijos vertybės. Grėsmių tvarkai ir saugumui visada buvo. Šaltojo karo metais klastingas komunistinis priešas taip pat nuolat rezgė sąmokslus, revoliucijas, stengėsi supurtyti valstybių pamatus, nesiskaitydamas su jokiomis priemonėmis. Tačiau vis dėlto demokratiją Vakarų valstybėse tuo metu pavyko įtvirtinti, ją suvokiant kaip esminę vertybę ir netgi laikant geriausiu priešnuodžiu prieš įvairius sąmokslus ir kitas grėsmes. Jei šiuo metu išsižadama kai kurių demokratijos vertybių, tai ir kova su terorizmu praranda nemenką dalį moralinio pagrindo. Žinoma, jėgos struktūros visada sieks, kad joms būtų atrišamos rankos: taip joms gyventi tiesiog patogiau. Gali būti, kad ir Nigerijos piliečio išprovokuotas incidentas privers imtis griežtesnių priemonių. Tačiau tiesa juk yra tokia, kad pačios tarnybos padarė klaidų, nereaguodamos į gautus pranešimus ir turimus duomenis.
Praėjusią savaitę baigtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje atskleidė, jog dangstantis aukštesniais tikslais Lietuvoje buvo pažeidinėjami įstatymai. Pavyzdžiui, 2005 metų spalio 6 dieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams buvo sutrukdyta atlikti Vilniuje nusileidusio „Boeing 737“ patikrinimą, taip pat ir muitinės tikrinimą. Panašių atvejų nustatyta ir daugiau. Pagal VSAT pateiktus duomenis, 2005 metų vasario 18 dieną orlaiviu į Palangą atvyko penki keleiviai, kurių buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas neminėjo savo paaiškinimuose komitetui, nors VSD pareigūnai lydėjo atvykusius asmenis. Kitais atvejais nežinomi asmenys ir kroviniai į Lietuvos teritoriją buvo praleidžiami žodžiu susitarus su oro uostų ir aviacijos saugumo atstovais.
Dar 2002-aisiais partnerių pageidavimu generolo Mečio Laurinkaus vadovaujamas VSD įrengė tinkamas sulaikytam asmeniui laikyti patalpas, nors tuomečiai valstybės vadovai teigia apie tokį projektą nieko nežinoję. 2004 metais įrengtos kitos atitinkamos patalpos. Jomis užsienio partneriai galėjo naudotis VSD nekontroliuojami.
Išryškėjusi problema sudėtinga ir daugialypė. Lietuva yra priėmusi principinį politinį sprendimą ir yra įsipareigojusi NATO partneriams prisidėti kovojant su terorizmu.
Išryškėjusi problema sudėtinga ir daugialypė. Lietuva yra priėmusi principinį politinį sprendimą ir yra įsipareigojusi NATO partneriams prisidėti kovojant su terorizmu. Be to, suprantama, kad slaptosios tarnybos turi turėti galimybę vykdyti slaptas operacijas atokiau nuo viešųjų erdvių ir žurnalistų fotoaparatų. Tačiau akivaizdus ir kitas dalykas: atskiras pareigūnas neturi priiminėti sprendimų, už kuriuos atsakomybė tenka visai valstybei, visai tautai. Šituo keliu einant, nežinia kur galima atsidurti: šiandien įvežami asmenys, rytoj galbūt – bakteriologinis ar branduolinis ginklas. Be to, atsiranda pagunda savaip tvarkyti ir kitus klausimus. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad panašūs pažeidimai vėliau atvedė ir prie valstybės pareigūnų „bendradarbiavimo“ su Rusijos dujų tarpininkais. Taigi pilkojoje nekontroliuojamoje zonoje atsiranda prielaidų supainioti valstybės ir asmeninius interesus. Beje, netinkama finansinė apskaita, susijusi su CŽV kalėjimais, minima ir parlamentinio tyrimo išvadose.
Seimo komitetas siūlo Generalinei prokuratūrai ištirti, ar M.Laurinkaus, Arvydo Pociaus ir D.Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo. Vis dėlto tėra menka tikimybė, kad prokuratūrai pavyks užčiuopti ką nors rimtesnio, nes ir pats komitetas pripažįsta, jog žvalgybos tarnybų veiklos reguliavime būta spragų. Tyrimą dar labiau apsunkins tai, kad visi siūlo galai yra užsienio partnerių rankose.
Situacija, susijusi su CŽV kalėjimais, buvo tikrai nestandartinė. Įvairios kontroversijos, susijusios su CŽV kalėjimais, yra siejamos ne tik su Lietuva, ne tik su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis, bet ir su kai kuriomis brandžios demokratijos šalimis. Turime išmokti šią naują pamoką ir padaryti atitinkamas išvadas, nes tik dar kartą įsitikinom, kad alternatyvos demokratijai tiesiog nėra.
