Jau dabar darbuotojams masiškai paliekant tarnybą, labai trūksta pareigūnų. Taip blogai nebuvo net prieš 2008 metų krizę. Ypatingo ir skubaus atsakingų institucijų dėmesio šiuo metu reikalauja pagrindiniai klausimai, susiję su pataisos pareigūnų bei darbuotojų, dirbančių pataisos įstaigose, darbo užmokesčiu, tinkamomis darbo sąlygomis ir saugumu, kelionės išlaidų, patiriamų vykstant į tarnybą ir iš jų kompensavimu ir kita.
Visgi mes, kaip darbuotojų atstovai, baiminamės, kad dabartinė plačiai viešojoje erdvėje „piarinama“ bausmių vykdymo sistemos reforma eilinį kartą proveržio neatneš, jei bus stumiama nederinant sprendimų su socialiniais partneriais.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ne kartą diskutavo su Teisingumo ministerijos (TM) ir Kalėjimų departamento (KD) atstovais dėl reformos eigos, kad išties priartėtume prie norimos ir tobulesnės bausmių vykdymo sistemos. Juk mes, profesinės sąjungos, atstovaujame šioje srityje dirbantiems pareigūnams, kurie kur kas geriau žino problemas nei kabinetuose sėdintys pertvarkos rengėjai.
Tai normalu: kiekvienas dirbame savo darbą. Dėl to Teisingumo ministerijos pareiga yra įsiklausyti (o ne tik formaliai išgirsti) į pareigūnų bendruomenės nuogąstavimus ir pasiūlymus. Ko gi bus verta reformuota sistema, kai joje nebus kam dirbti?
LTPF pateikė papildomų pasiūlymų paketą
LTPF nuomone, bausmių vykdymo sistemos reforma galėtų tapti puikia galimybe pasiekti teigiamų pokyčių. Deja, matome, kad, jei viskas vyks taip kaip dabar ir toliau imituosime socialinį dialogą, tiesiog „perstumdysime tuos pačius daiktus tame pačiame kambaryje“. Pavyzdžiui, mus neramina tai, kad šių metų rugpjūčio pabaigoje TM ir KD atstovai vyko į Lietuvos įkalinimo įstaigas bei per susitikimus su darbuotojais metu pristatė būsimą naujosios Kalėjimų tarnybos bei jos struktūrinių padalinių struktūrą, nesuderintą su socialiniais partneriais. Tai, apie ką kalbėjome ir kas buvo suderinta, buvo vienpusiškai pakeista be profesinių sąjungų pritarimo.
Būtina priminti, kad rugpjūtį LTPF raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Kalėjimų departamentą, pateikdama mūsų profesinių sąjungų išgrynintus pasiūlymus bei išskirdama esmines problemas, su kuriomis susiduria šios sistemos darbuotojai. Trumpai apžvelgsiu pagrindines jų, o išsamiau su visais pasiūlymais kviečiame susipažinti čia.
1. Būtinas skubus bausmių vykdymo sistemos pareigūnų bei darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, deramas darbuotojų saugumo užtikrinimas ir ženklus darbo užmokesčio didinimas. To šiandien pasigendame labiausiai. Nežinau, kaip dar aiškiau pasakyti – pareigūnų pataisos įstaigose KRITIŠKAI trūksta ir baiminamės, kad dėl šios reformos jų dar labiau sumažės. Apie tai mes nuo pat pradžių kalbėjome viešai. Pataisos pareigūnai pavargo nuo nuolatinio chaoso bei betvarkės. Pakankamai seniai nematome realaus pagerėjimo sistemoje. Visas politikų bei mūsų įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų dėmesys
koncentruojamas tik į laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygas, jų poreikių tenkinimą bei – pasakysiu dar griežčiau – net pataikavimą jiems. Uždaromos pataisos įstaigos, naujų nepastatoma, o šioje sistemoje dirbančių darbuotojų darbo krūvis tik didėja. Mūsų vertinimu, tam, kad sąlygos taptų patrauklios dirbti ir galima būtų pritraukti naujų žmonių, reikia efektyvaus priemonių plano su konkrečiai nurodytomis tikslinėmis lėšomis ir terminais. Pradžiai, mano manymu, kuo skubiau turi būti išspręstas pareigūnų patiriamų kelionės į tarnybą bei iš jos išlaidų kompensavimo didinimo klausimas.
Atsižvelgiant į tai, kad kuras šiuo metu pabrangęs kone dvigubai, dabartiniai pareigūnų patiriamų kelionės išlaidų kompensavimo mechanizmai yra niekiniai. Profesines sąjungas stebina atsakingų ministerijų (Teisingumo, Vidaus reikalų bei Finansų) atsakomybės perkėlimas vieni kitiems. Kol ministerijos nesutaria tarpusavyje, pareigūnai patiria finansinių sunkumų. LTPF raštu kreipėsi dėl pareigūnų kelionpinigių padidinimo į visas atsakingas ministerijas, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Neatmetame galimybės ateityje šį klausimą spręsti drastiškesniais būdais. Mus stebina toks atsakingų institucijų požiūris į tuos, kurie susiklosčius sudėtingoms situacijoms valstybėje, besąlygiškai vykdo savo tarnybą.
2. Siekiant tinkamai paskirstyti darbo krūvį TM ir KD siūlėme visose pataisos įstaigose be Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių steigti ir atskirus Tyrimų skyrius, kuriems būtų pavedama tirti tarnybinius bei administracinius nusižengimus bei galimai nagrinėti nuteistųjų skundus. Taip pat siūlėme įstaigose, pavyzdžiui, Vilniaus pataisos namuose, kur laikomi suimtieji bei arešto bausmę atliekantys asmenys, steigti Suėmimo bei arešto vykdymo skyrių.
Manome, kad toks darbo paskirstymas būtų logiškas bei naudingas: Saugumo valdymo skyrius užtikrintų įstaigos apsaugą ir nuteistųjų priežiūrą, Resocializacijos skyrius vykdytų nusikaltusių asmenų resocializaciją, Tyrimų skyrius tirtų tarnybinius bei administracinius nusižengimus ir nagrinėtų skundus, o Suėmimo bei arešto vykdymo skyrius – atliktų suimtųjų, arešto bausme nuteistų asmenų priežiūrą bei jų tinkamos izoliacijos užtikrinimą. Deja, susipažinę su TM ir KD pateikta Kalėjimų tarnybos struktūra pastebėjome, kad į mūsų pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.
Priešingai, nors nuo 2022 liepos 1 d. Kalėjimų departamente centralizavus bendrąsias funkcijas atliekančius struktūrinius padalinius jie buvo išskaidyti į siauresnes funkcijas atliekančius skyrius, t. y. Veiklos organizavimo skyrius išskaidytas į Teisės skyrių, Personalo skyrių, Informacinių technologijų skyrių, Dokumentų valdymo skyrių ir kt. Turto valdymo skyrius išskaidytas į Viešųjų pirkimų skyrių, Finansų skyrių ir kt., tačiau skirtingas funkcijas atliekančius specialiuosius skyrius pataisos įstaigose planuojama stambinti ir jungti į didelius, t. y. pagal savo skaitlingumą, visai įstaigai prilygstančius skyrius.
Matome čia dvigubų standartų taikymo apraiškas. Taip pat buvome suderinę, kad pataisos įstaigose liks tiek vadovas, tiek jo pavaduotojas, bet matome, kad susitarimai nieko nereiškia. TM savo poziciją pakeitė be mūsų pritarimo, taip atimdama pataisos įstaigų pareigūnams galimybę kilti karjeros laipteliais.
3. Susitikimų su TM atstovais metu ne kartą ir net ne du buvome kalbėję apie pataisos įstaigų vadovų priimtus vidinius teisės aktus, prieštaraujantiems galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams. Prašėme užkardyti tokius nesusipratimus bei imtis priemonių, kad tokie atvejai nesikartotų ateityje, tačiau ar bent vienu atveju taikyta tarnybinė atsakomybė?
Manau – tikrai ne. Susidarėme įspūdį, kad ministerija galimai pataisos įstaigų vadovams neoficialiai leido vidiniais teisės aktais pažeidinėti šiuo metu galiojančius įstatymus, nors profesinėms sąjungoms teigiama, kad tai – pačių vadovų iniciatyva. Tokia situacija netoleruotina, nes pataisos pareigūnai, gaudami neteisėtus nurodymus, negali tinkamai vykdyti savo funkcijų.
4. LTPF ne kartą kėlė klausimus dėl problemų, susijusių su atvirųjų kolonijų darbo organizavimu, bei 2021-04-01 raštu Nr. 4-80 ministerijai siūlė minėtos problemos sprendimo būdą. Ministerijos reakcijos nesulaukėme. Kartu ministerijai yra žinomos ir kitos su atvirosiose kolonijose laikomų asmenų sveikatos priežiūra, materialiniu aprūpinimu ir kitais aspektais susijusios problemos. Deja, jokių sprendimų nematome.
Pažymime, kol yra delsiama priimti taip reikalingus sprendimus, įstaigose dirbantys pareigūnai bei darbuotojai patys ieško iškilusių problemų sprendimo būdų, aukodami savo darbo bei asmeninį laiką. Be to, visiškai nesuprantama, kodėl nuo visuomenės slepiama informacija apie iš pataisos įstaigų (atvirų kolonijų) pasišalinančius asmenis. Mūsų žiniomis, duotas nurodymas įstaigoms tokios informacijos neskelbti viešai.
Nerimą kelia ir informacija, kad vietoje vieno iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sektorių planuojama įrengti atvirąją koloniją. Manome, kad tokie planai yra faktiškai nepagrįsti ir paskatins dar daugiau darbuotojų palikti bausmių vykdymo sistemą.
5. Atsižvelgdami į tai, kad nuolat gauname Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narių nusiskundimų dėl netinkamų darbo sąlygų, t. y. nepakeliamo karščio (neretai siekia +40C) darbo vietose, galimybės nusiprausti nebuvimą ar elementarių higienos priemonių (muilo, rankšluosčių ir kt.) trūkumą, reikalavome besąlygiškai užtikrinti tinkamas bei nustatytas higienos normas atitinkančias darbo sąlygas darbuotojams.
Pažymime, kad LTPF nuolat aprūpina savo narius būtinomis priemonėmis (oro ventiliatoriais, elektriniais šildytuvais ir kt.), kurias šiaip turi parūpinti darbdavys. Taip pat siūlėme nedelsiant spręsti pataisos įstaigų aprūpinimo techninėmis ir inžinerinėmis apsaugos, neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų aptikimo, bagažo ir transporto priemonių tikrinimo, mobiliojo ryšio slopinimo ir kt. priemonėmis. Dauguma įstaigų naudoja techniškai pasenusias bei savo veikimo limitą išnaudojusias technines priemones.
Kuo skubiau turi būti įvertintas realus šių priemonių poreikis bei numatytas tinkamas finansavimas joms įsigyti. Prašėme į šių priemonių įvertinimo komisiją ar darbo grupę įtraukti profesinių sąjungų atstovus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad stringa naujosios pataisos pareigūnų uniformos kūrimo klausimai.
Tai, mano manymu, yra pagrindinės problemos, kurios turi būti sprendžiamos nedelsiant. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija ir toliau kels mūsų nariams ir visai bausmių vykdymo sistemos bendruomenei rūpimus klausimus bei stengsis, kad neatsakytų klausimų nebeliktų. Primename mūsų sistemą kuruojantiems politikams, kad politiniai dividendai niekada nebus svarbesni už dirbantį žmogų.
