Taip tikrai buvo – kelios dešimtys metų atgal. Dyzeliu varomi garvežiai ir nepamirštama bėgių melodija buvo geležinkelių vizitinė kortelė. Nesistebiu, kad tokia nuomonė yra išlikusi ir šiandien – ne tiek daug laiko turėjome ją pakeisti.
Dvidešimt metų – prieš tiek laiko prasidėjo permainos. Geležinkelių sistemai visuomenė iškėlė du tikslus: mažinti triukšmą ir aplinkos taršą. Vakarų šalyse praktika, kad geležinkeliai kerta miestus, yra įprasta: nei vibracija, nei triukšmo lygis neviršija griežtų higienos normų. Gyventojai sako, kad tokia geležinkelių sistema jų kasdienybės pernelyg neapsunkina – netgi atkreipia dėmesį, kad dabar traukinys yra ekologiškesnis už automobilių greitkelį.
Prie geležinkelių gyvenantys žmonės vienbalsiai sako, kad investicijos į sistemos atnaujinimą ir triukšmo mažinimą atsiperka su kaupu.
Lietuva apsisprendė sekti tokiu pavyzdžiu. Pasitelkėme mokslininkus, kurie pasiūlė geriausias triukšmo mažinimo priemones, tiesdami ir rekonstruodami bėgius taikome naujas technologijas – geležinkeliai tapo pastebimai tylesni. Dyzelinius lokomotyvus pradėjome keisti naujais, ekologiškais – elektrifikuotų traukinių linijų taršos koeficientas vos didesnis už dviračio.
Prie geležinkelių gyvenantys žmonės vienbalsiai sako, kad investicijos į sistemos atnaujinimą ir triukšmo mažinimą atsiperka su kaupu. Bet iš kur lėšos? Juk nutiesti vieną geležinkelio kilometrą kainuoja nuo 5 iki 20 mln. Eur.
Šiame kontekste ir atsiskleidžia projekto „Rail Baltica“ svarba. Šiandien geležinkelio linijai Lietuvos teritorijoje jau skirta 131,26 mln. eurų – už juos klojamos naujos vėžės, atnaujinami vagonų skirstymo centrai, įrengiamos triukšmą sulaikančios sienelės, tvarkomos perėjos. Tarybinis geležinkelių mazgas tiesiog akyse virsta modernia, europietiška traukinių sistema.
Besidžiaugdami gerėjančia buitimi nepamirškime, kad yra ir „didysis paveikslas“, kurio neatsiejama dalis esame. „Rail Baltica“ – ne šiaip sau geležinkelių renovacija, tai istorinė galimybė sujungti Baltijos šalių geležinkelio sistemą su Vakarų Europos geležinkeliais.
Greičiausiai žinote, kad iš tarybinių laikų paveldėta bėgių sistema skiriasi nuo esančios likusioje Europoje: rusiškoji vežė (1520 mm pločio) yra platesnė už standartinę (1435 mm pločio) – taip susikuria dvi Europos, viena nuo kitos atskirtos sovietiniu paveldu.
Todėl Lietuvai Rail Baltica yra daugiau negu eilinis infrastruktūros projektas – tai galimybė tapti vieningos Europos susisiekimo sistemos dalimi. Visi tą supranta: aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai, įskaitant Komisarę mobilumo ir transporto klausimais Violeta Bulc, „Rail Baltica“ laiko vienu iš ES transporto politikos prioritetų. Suprantame ir mes: pradedame mūšį dėl papildomų 197,58 mln. Eur. ES investicijų – bėgis po bėgio tampame Vakarų dalimi.
Dainius Budrys yra UAB „Rail Baltica statyba“ direktorius
