Savanoriai ir šauliai – suprantama. Jie treniruojasi, laikosi drausmės, yra pasiruošę gynybai. Bet kas užtikrins, kad visi rezervistai yra tam tinkami? Rezervistai – ar tikrai visi tinkami laikyti namuose automatus? Problemos su rezervistų pasirengimu:
Ne visi rezervistai yra nuolat pasirengę gynybai. Dalis jų privalomąją tarnybą atliko prieš 10–20 metų ir nuo to laiko nesitreniravo.
Psichologinė ir fizinė būklė nėra reguliariai tikrinama. Nėra mechanizmo, kaip užtikrinti, kad visi rezervistai yra psichologiškai stabilūs ir tinkami laikyti A kategorijos ginklus.
Trūksta privalomų mokymų. Rezervistai dažnai negauna atnaujintų mokymų apie ginklo saugų naudojimą.
Atsakomybės klausimas. Jei žmogus dešimtmečius gyveno kaip civilis, neaišku, ar jis išlaikė karinę discipliną ir atsakomybę.
Skirtumas tarp savanorio ir rezervisto akivaizdus – savanoris ar šaulys nuolat treniruojasi, o rezervistas gali būti paprastas civilis, kuris prieš 15 metų paskutinį kartą laikė ginklą rankose.
Valstybė nesugeba užtikrinti ginklų kontrolės. Faktai:
Licencijavimo padaliniai praktiškai sunaikinti – pvz.: vos vienas pareigūnas prižiūri visus ginklų savininkus Marijampolės apskrityje.
Apylinkių inspektorių, kurie tikrindavo, kaip laikomi ginklai, nebeliko.
Policija vis labiau tolsta nuo bendruomenių, mažėja jos padalinių.
Dabar ginklų priežiūra vyksta tik formaliai – daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio nei realiai tikrinant ginklų laikymo sąlygas. Jei nėra kontrolės dabar, kas bus, kai ginklų kiekis smarkiai išaugs?
Ką siūlau vietoje nekontroliuojamo ginklų laikymo namuose?
Daugiau šaulių ir savanorių. Reikia plėsti jų gretas ir užtikrinti reguliarų pasirengimą gynybai.
Daugiau ginklinių, kuriose ginklus saugo kariai ir policija. Tai užtikrintų, kad jie būtų pasiekiami reikalui esant, bet nepatektų į netinkamas rankas.
Daugiau komendatūrose vykstančių mokymų. Tik tie, kurie reguliariai treniruojasi ir išlaiko fizinę bei psichologinę parengtį, turėtų teisę laikyti A kategorijos ginklus.
Stiprinti ginklų kontrolės sistemą. Policija turėtų turėti pakankamai žmogiškųjų išteklių realiai tikrinti, ar ginklai laikomi pagal reikalavimus.
Griežtinti atranką rezervistams. Įvertinti jų psichologinį pasirengimą, tikrinti, ar jie reguliariai dalyvauja mokymuose.
Daugiau ginklų namuose = didesnė rizika
Pagrindinės problemos:
Ginklų saugumas – vagysčių tikimybė didėtų. Automatiniai ginklai galėtų lengviau patekti į nusikaltėlių rankas.
Psichologinė rizika – emocinė įtampa gali lemti tragedijas.
Buitinio smurto ir savižudybių pavojus – statistiškai didėtų.
Lietuvoje ginklų laikymo tradicija visiškai skiriasi nuo tokių šalių kaip JAV, Šveicarija ar Suomija. JAV – ginklai yra gilios kultūros dalis, Konstitucija garantuoja teisę juos turėti, o visuomenė pripratusi prie plataus jų paplitimo. Šveicarija – stipri karinė kultūra, piliečiai po tarnybos turi teisę laikyti ginklus, bet jų naudojimą griežtai reguliuoja valstybė. Suomija – medžioklės ir gynybos tradicijos stiprios, bet kiekvienas ginklas kontroliuojamas, o leidimai išduodami tik po griežtos atrankos.
Kol kas Lietuvoje nėra tokių ginklų laikymo tradicijų ir infrastruktūros, o kontrolės mechanizmai jau dabar stringa. Todėl nemanau, kad esame pasiruošę nekontroliuojamam ginklų plitimui.
Ginklai – gynybos priemonė, bet jų laikymas neturi tapti nekontroliuojama praktika. Pirmiausia reikia griežtos atrankos ir efektyvios priežiūros.
