Tokie aukščiausių konservatorių partijos veikėjų pareiškimai skatina tikrovės neatitinkančios informacijos sklaidą socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje, įstatymų ir Aljanso sutarčių interpretacijas, kurios neturi nieko bendra su realybe ir, kas labiausiai neramina, kursto visuomenėje baimes ir nerimą.
Griežtai smerkiu tokius pareiškimus ir tokią retoriką. Tai pavojinga ir kelia pavojų mūsų šalies saugumui. NATO vadovybė taip pat jau ne kartą ragino politikus nepolitikuoti, nenaudoti karo temos rinkimuose, neskelbti žmones bauginančių, juo labiau su NATO strategijomis nesusijusių pareiškimų.
Kodėl negalime siųsti karių į Ukrainą?
NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, yra įsipareigojusios padėti Ukrainai, nuolat siunčia ginklus bei humanitarinę pagalbą, tačiau siųsti karių į Ukrainą negali, nes tai iš karto sukeltų agresorės atsakomuosius veiksmus, kurie būtų nukreipti jau ne tik į Ukrainą, bet ir į visą NATO bloką.
Lietuva yra patikima NATO partnerė, bent jau tokia esame įsipareigoję būti, kai stojome į šį gynybinį bloką, skyrėme reikiamą finansavimą gynybai. NATO vadovaujasi kolektyvinės gynybos principais. Visos pratybos ir mokymai vyksta griežtai tik NATO narių teritorijoje. NATO veiksmai yra griežtai gynybinio pobūdžio.
Aljansas privalo užtikrinti, kad karas Ukrainoje neprasidėtų ir neišsiplėstų už jos ribų. Tiems, kurie kalba apie karių siuntimą į Ukrainą, manau, žino, kad bet kuriai iš NATO šalių įvedus karius į Ukrainos teritoriją, Aljanso pajėgos įsiveltų į tiesioginį konfliktą su Rusija. Tai būtų destruktyvus veiksmas. Ukraina tai taip pat supranta, todėl jau ne kartą pati reagavo į panašaus pobūdžio politikų pareiškimus.
„Užsienio valstybės neįves savo karių į mūsų šalį, kol nebus išspręstas ginkluotas konfliktas Ukrainos teritorijoje. Be to, mes to neprašome. Mes sakome, duokite mums ginklų“, – spekuliacijas apie galimą karių dislokavimą jau pernai komentavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Ukraina šiandien svarsto galimybes, kaip susigražinti į šalį emigravusius piliečius. Apie kitų šalių karius ji nekalba ir juo labiau nekviečia.
Tačiau, kodėl Lietuvos valdžios atstovai apsimeta, kad to nežino ir negirdi?
Atsakymas – rinkimai!
Kaip sakė ir mūsų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, gėda, ciniška, žiauru, kad Lietuvos žmonės konservatoriai baugina tik dėl to, kad karo tema yra jų partijos rinkimų į Prezidentus ir Seimą viešųjų ryšių strategijos dalis. Deja, bet į tokią komunikaciją įsitraukia ir visuomenėje gerai žinomi asmenys, ir suklaidinti pavieniai asmenys, kurie arba nesuvokia savo kalbų pasekmių, arba sąmoningai kursto žmonių baimes.
Jau gruodžio mėnesį esame minėją, kad tokią komunikaciją vienareikšmiai palaiko Rusijos politikai ir propagandistai, siekiantys destrukcijos ir neramumų Baltijos valstybėse. Tačiau, nei mūsų, nei tai sakančių už nacionalinį saugumą atsakingų pareigūnų, nei kariuomenės konservatoriai negirdi.
Ką būtina žinoti ir ką tikrai vėl bandys išnaudoti konservatoriai?
Šiemet Lietuvoje vyks ne tik treji rinkimai (LR Prezidento, Europos Parlamento, Seimo), bet ir vienos didžiausių karinių pratybų. Balandį vyks Lietuvos ir Lenkijos, gegužę – NATO, rudenį – vienos didžiausių mobilizacijos pratybų, kuriose dalyvaus ir įmonės, ir civiliai. Vasarą Vašingtone (JAV) vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos Prezidentas. Karinė tema bus aktuali visus šiuos metus.
Ja naudosis dabartinė valdžia, kuri negali pasigirti jokiais nuveiktais darbais. Sveikatos, švietimo sistemos sugriautos, vyko precedento neturintys politinės korupcijos skandalai. Jeigu greitai perbėgtume akimis visų NATO valstybių politikų ir žiniasklaidos pasisakymus, Lietuvoje karo tema eskaluojama labiausiai, ir, mūsų žiniomis, tai daroma sąmoningai, siekiant įbauginti visuomenę, kad ji nesidomėtų šalies vidaus problemomis ir bijotų karo. Juk žmogaus išlikimo instinktas toks stiprus, kad juo nusprendė konservatoriai pasinaudoti savo reikmėms!
Ruošiamės blogiausiam scenarijui, laukiame – geriausio
Taip sako ir Lietuvos kariuomenė. Taip, NATO kariai, tarp kurių – ir Lietuvos kariuomenė, ruošiasi, stiprina pozicijas, svarsto įvairiausius scenarijus, rengia įvairias kolektyvinės gynybos pratybas, tačiau nereiškia, kad tuoj pat prasidės karas.
Lietuvos kariuomenė, aiškiai žinodama savo misiją ir pareigas valstybei, reaguodama į išaugusį išsigandusių žmonių paklausimų kiekį, dar kartą viešai paskelbė, kad grėsmė Lietuvai nepakito nuo 2022 m., ir kad žmonės nesibaimintų – karo šiandien nebus. Mes, Lietuvos valstiečiai ir žalieji, vadovaujamės objektyvia kariuomenės informacija. Aš ir mano kolega Jonas Jarutis atsakingai dirbame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete Seime, kur disponuojama visa informacija.
Mūsų partija taip pat visada sakė, kad turime būti pasiruošę visiems galimiems scenarijams ir visada akcentavome, kad turime imtis veiksmų, konkrečių darbų. Turime reaguoti į tai, kas vyksta Ukrainoje, pagal tai turime orientuotis, kas gali nutikti, kokios priemonės, ginklai, koks žmonių pasiruošimas būtinas. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, puikiai ruošiasi Suomija, pasirengusi net ir Šveicarija, tačiau ten nekeliama panika ir nekalbama apie tai, kad reikia siųsti karius į Ukrainą ir pradėti trečią pasaulinį karą.
Gąsdinimo chronologija – norintiems pamatyti plačiau
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje jau pernai bandyta eskaluoti žinutę, esą Lietuva visais būdais bando organizuoti šalies karių siuntimą į Ukrainos frontą. Atsirado net tvirtinančių, neva ten priverstinai gali būti siunčiami net šauktiniai.
Lygiai prieš metus Jonas Ohmanas ir Vytautas Landsbergis pasiūlė, kad jau laikas į Ukrainą siųsti ne tik ginklus, bet ir karius. Dar pasiūlė burti tokią koaliciją NATO. Tačiau labai greitai sulaukė kritikos, kurios metu buvo pabrėžiama, kad Vakarų pagalba ginklais ir karine technika Ukrainai beprecedentė, o Lietuvos, kuri yra NATO narė, karių siuntimas negalimas.
Vos tik Seimui priėmus biudžetą, su bauginančiais pareiškimais, kad mus tuoj puls, pasirodė Gabrielius Landsbergis. Čia jis atsiskleidė, kad konservatoriai karo temą naudos rinkimams. Visų pirma, kalbėti apie tai, kad mums tuoj puls ir ruoškimės, keiskime gynybos finansavimą ir visa kita iš karto po to, kai priimtas biuždetas, ir parodo, kad tai rinkiminis triukas. Nes, kalbos apie finansavimo didesnį poreikį, visuotinį šaukimą ir kt. reikalus, kurie reikalauja didelio biudžeto, kurio šiuo metu nėra, atrodo apgailėtinai, bet turėjo suveikti, kaip konservatorių rinkėją mobilizuojanti žinutė.
Deja, ji gal nieko neanalizuojančius ir fanatiškai nusiteikusius konservatorių rinkėjus gal ir galėjo paveikti, bet ne tuos, kurie vertina konstruktyviai kritiškai. Juk patys konservatoriai pasitvirtino šalies biudžetą, o dabar šaukia, kad per mažai pinigų, reikia laužyti partijų susitarimą dėl gynybos ir diegti naujas priemones, kurias nusprendė konservatoriai rinkimų štabe, nes jos sudarys galimybes konservatoriams būti matomiems?
Po nemažos kritikos, G.Landsbergis buvo aprimęs. Tačiau. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sveikina vėl prasidėjusią diskusiją dėl karių siuntimo į Ukrainą. Jis pasigavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą. Vakarų lyderiai įvertino tokį Prancūzijos, kone mažiausiai teikiančios ginklų ir karinės technikos Ukrainai, prezidento pareiškimą, kuriam vienas pirmųjų paprieštaravo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
E.Makronui priminta, kad NATO yra gynybinis blokas, kuris tiesioginio susidūrimo su Rusija neprovokuos. Taip pat E.Makronui jau šalies viduje pradėti kelti klausimai, kodėl Prancūzija gaili ginklų, tačiau negaili žmonių.
Sekite patikimus objektyvius šaltinius
Grįžęs į savo Sūduvos kraštą matau daug sunerimusių žmonių. Lietuvos kariuomenė taip pat gauna daugybę laiškų. Ką siūlau žmonėms? Raginu Lietuvos žmones sekti tik objektyvios informacijos apie grėsmes šaltinius, t.y. Lietuvos kariuomenės informaciją.
Taip nepakliūsite į priešrinkiminius spąstus, nurimsite ir suprasite, kad esame saugūs. Lietuvoje saugu gyventi, kurti šeimas, dirbti darbus. Suprantu, kad šiuo metu prie šios valdžios gyvenimas sunkus, tačiau viskas pasikeis po rinkimų, jeigu jūs visi būsite aktyvūs.
