Pikčiausia būnant opozicijoje yra matyti, jog visa tai neatėjo savaime, netikėtai, lyg koks potvynis ar kovidas. Valdantiesiems po rinkimų besipuikuojat savo postais buvo pranešimų apie Baltarusijos veikimą pasienyje. Tai aiškiai matė ir „Frontex“. Tačiau niekas nebuvo daroma, atvirkščiai – situacija buvo kaitinama tarsi sąmoningai.
Tad krizę sukūrė valdantieji, darydami nedovanotinas klaidas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Visa tai kainuos ir labai daug, jau nekalbu apie pasitikėjimą valdžia. Tačiau valdžia ir toliau visa tai ignoruoja ir toliau nesikonsultuoja nei su opozicija, nei su politologais, nei su migracijos krizių specialistais ir priiminėja vienašališkus sprendimus, ignoruoja bendruomenes, mūsų piliečius, kurie nori, kad jie ir jų vaikai bei seneliai būtų saugūs. Ir derėtis nei per tarpininkus, nei patys su Baltarusija jie nenori, nes neva vietoje to imasi migrantų atgrasymo politikos, bandydami vaizduoti, kad migrantams Lietuvoje labai blogai.
Kas vėlgi kelia juoką, nes puikiai atsimename vaizdus, kaip migrantai kiaurais perpildytais laiveliais, skęsdami su kūdikiais ant rankų plaukė į kitas šalis. Jų niekas nesustabdys, o jei dar atsiranda tie, kurie organizuoja ir stambiu mastu, migrantų neveiks jokia atgrasymo politika, juo labiau, kad jie patys pasakoja, kad blogiau už Baltarusiją jau niekur nėra, nes tai šalis – kalėjimas. Bet ką darysi, kai visa Vyriausybė Armonaitės lygio, kuri laiko švaistymą su „TikTokais“ laiko rimčiausiu darbu...
Kad ir kaip to nenori, pirmiausia, ką dabar turi padaryti valdžia – dialogas su Minsku. Taip, ši valdžia neįgali to padaryti, tad Lietuvai turi padėti stipriausių Europos Sąjungos šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų lyderiai. Tarp šalių turi įvykti dialogas. Ir kalbėti turi kompetentingi ir įtakingi užsienio politikos lyderiai.
Kad ir kaip to nenori, pirmiausia, ką dabar turi padaryti valdžia – dialogas su Minsku.
Mes jau kreipėmės į Europos Komisiją, prašydami pagalbos rasti diplomatinius kelius. Labai tikimės, kad Europos Komisija reaguos operatyviai. Nes Lietuva trumpuoju laikotarpiu gali pasitelkti pajėgas – kariuomenę, pasieniečius ir pan. Bet net ir tai visuomenei kainuotų milžiniškus pinigus.
Su tokiu biudžetu, kokį turime šiandien, nukentėtų visos kitos sritys – medicina, švietimas ir t. t. Negana to, mūsų tarnybos saugumą užtikrinti gali iki tam tikros ribos, todėl į mūsų valstybę lengvai galės prasiskverbti ne tik ekonominiai emigrantai, bet ir teroristai, kitų grėsmingų tikslų turintys asmenys. Jei taip ir toliau, be pagalbos mes neišsiversime.
Kadangi krizė jau įsisiūbavo, turime rasti ir priešnuodžių, kaip ją suvaldyti. Ir tai nekainuotų brangiai. Tai susiję su valdžios geranoriškumu, kurį ji turi pažadinti drauge su gebėjimu girdėti ir bendrauti.
Tad antras valdžios žingsnis, po derybinių galių sustiprinimo, turėtų būti – įtraukti piliečius ir juos mobilizuoti, sutelkti, kad jie aiškiai suvoktų padėtį ir norėtų padėti. Juk pradžioje plūstant migrantams matėme ženklų, kad kai kurie piliečiai siūlė savo pagalbą. Tačiau viską sugadino neteisinga retorika, kuri gimsta iš požiūrio į žmones ir jų nuomonę.
Kadangi krizė jau įsisiūbavo, turime rasti ir priešnuodžių, kaip ją suvaldyti.
Pirmiausiai nesikalbama su Dieveniškių gyventojais, vėliau grasinama riaušių įranga, tada nepaprastąja padėtimi! Visos valdžios siūlomos priemonės – Lietuvos piliečių teisių ir laisvių suvaržymas. Kylant visuomenės nepasitenkinimams, jau girdime kai kuriuos valdančiųjų pasisakymus, kad nepaprastoji padėtis padėtų tvarkytis čia, viduje, nebūtų leidžiami jokie susirinkimai, būtų įvestos komendanto valandos ir t.t.
Nereikia taip nuvertinti žmonių, jų taip lengvai neapgausit.
Akivaizdu, jog konservatoriai siekia suvaržyti piliečių norą ir teisę gintis. Lietuvos žmonės nebepasitiki dabartine valdžia, visuomenei pateikiami iškraipyti faktai, stengiamasi susilpninti žmonių budrumą. Prieš kelias savaites žiniasklaidos priemonės ištransliavo, kaip kariškiai su uniformomis per karščius tiesia spygliuotą koncertiną, taip buvo siekiama nuraminti visuomenę, kad tuoj tuoj visus apsaugosime. Pasirodo, kad per 2 savaites tebuvo nutiestas viso labo vos 1,5 km ruožas. Tai buvo vienas pavyzdžių, kaip apgaudinėjami žmonės, kaip jais manipuliuojama.
Be visuomenės įsitraukimo neįmanoma suvaldyti jokios krizės. Ar tai būtų virusas, ar viesulas, ar potvynis.
Tačiau nereikia taip nuvertinti žmonių, jų taip lengvai neapgausit. Jie nelegalius migrantus sutinka miškuose, randa savo šiltnamiuose, sandėliukuose. Mato, kaip jie išsineša indus ir įrankius... Girdėdami iškraipytus faktus ir konservatorių propagandą, jie ginasi patys ir tokiomis priemonėmis, kokiomis supranta ir gali. Protestai kyla dėl to, kad žmonės jaučiasi nesaugūs, tad gina savo kraštą nuo pabėgėlių patys. O kai susirenka į didesnę minią ir blokuoja kelius, jie net nesusimąsto, kad daro administracinius pažeidimus. Jie tiesiog ginasi ir prašo būti išgirsti. Tai neturėtų tapti pretekstu šalyje skelbti ekstremalią padėtį.
Be visuomenės įsitraukimo neįmanoma suvaldyti jokios krizės. Ar tai būtų virusas, ar viesulas, ar potvynis. Krizės atveju turi būti mobilizuojama visuomenė, suaktyvintas žmonių budrumas. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai Vyriausybė teiks tikrą informaciją ir padės visuomenei, tuomet ir pagalbą gaus atgal. Jei valdžios atstovai konkrečių atsakymų neturi, taip privalo gyventojams ir pasakyti. Paaiškinti kada pateiks atsakymus, bet tik nemeluoti.
Na, o ką gi daryti su pabėgėliais? Jie juk eina ne į Lietuvą. Jie eina į gerokai labiau išsivysčiusias šalis ir jų nesustabdysi. O ką gali tokia kritinė masė žmonių, kurie ir kitos religijos, ir kitokios kultūros, ir pagaliau suvokimo – nesunku įsivaizduoti. Kai nelegalūs migrantai išsiverš iš dabartinių apgyvendinimo vietų, bus per vėlu pasekmėms pasiruošti. Vasara tuoj baigsis, jiems Lietuvoje bus per šalta, tad eis į mūsų gyventojų namus, pasiims ko reikia. Jie juk eina su vaikais, juos reikės maitinti. Gal grėsmės jie ir nekels, jei nesipriešinsime, bet gyventojai tam galimam scenarijui turi būti ruošiami, turi būti įspėti, o to kol kas nėra.
Dainius Gaižauskas yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas.
