Vėl supriešintos partijos, vėl kiršinama visuomenė. Kas tai padarė? Melas ir agresyvi propaganda.
Gynybos stiprinimas: kas buvo sutarta?
Karas Ukrainoje pakeitė NATO gynybos strategiją. Anksčiau buvo numatyta, kad valstybės gintųsi pačios, kol sulauks sąjungininkų pastiprinimo. Tačiau matant, kas vyksta Ukrainoje – civilių žudynės, sistemingas genocidas okupuotose teritorijose – NATO priėmė naują principą: priešo negalima įsileisti nė metro į Aljanso teritoriją.
Visos NATO valstybės gavo užduočių, kad įgyvendintų naujus gynybos planus. Lietuva – viena iš 32 NATO narių – įsipareigojo atlikti tris esminius darbus:
- Stiprinti Lietuvos kariuomenę ir visuotinio pasipriešinimo sistemą.
- Sukurti pilno operacinio pajėgumo diviziją, nes NATO gynyba remiasi divizijų struktūra.
- Dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje ir užtikrinti jos visišką integraciją.
Visa tai reikalavo didelių investicijų, todėl prieš rinkimus vyko rimtos diskusijos ir kova dėl finansavimo modelio.
LVŽS nuo pat pradžių reikalavo, kad finansavimas būtų užtikrintas atsakingai, o ne per didesnius mokesčius ar skubotus sprendimus. Mes siūlėme:
- skolintis iš Europos gynybos fondo, kad sumažintume naštą Lietuvos biudžetui;
- leisti gyventojams investuoti į gynybą per valstybės obligacijas, pasiūlant geresnes palūkanas nei komerciniai bankai.
Konservatoriai, kuriais žmonės jau ne kartą įsitikino negalintys pasitikėti, pasiūlė kitus sprendimus, tarp jų – gynybos fondą. Mes su jais kovojome ir kritikavome jų siūlomą modelį, tačiau galiausiai buvo sutarta, kad 3,5 proc. BVP bus realistiškas ir įgyvendinamas tikslas iki 2030 metų.
Tačiau vos po rinkimų viskas staiga pasikeitė.
Manipuliacija po rinkimų: iš kur atsirado 6 proc.?
Vos po rinkimų valdžia pareiškė, kad reikia jau nebe 3,5 proc., o 6 proc. BVP gynybai. Ką tai reiškia? Gynybos finansavimas turėjo būti didinamas palaipsniui iki 3,5 proc., bet vietoj to staiga iškeltas naujas reikalavimas – 6 proc.. Prieš rinkimus tokios diskusijos nebuvo, o visos partijos sutarė dėl 3,5 proc. kaip pakankamos ribos įsipareigojimams vykdyti. Ką valdžia pateikė kaip argumentą?
- Jokio naujo pagrindimo.
- Jokios papildomos analizės.
- Tik agresyvus reikalavimas ir bandymas jį pateikti kaip neginčijamą tiesą.
Kas pasikeitė per du mėnesius? Ar NATO įpareigojo Lietuvą didinti išlaidas iki 6 proc.? Ne. Tokios NATO direktyvos nėra.
Gynybos klausimas negali tapti manipuliacijų įrankiu
Tai, kas šiandien vyksta, yra pavojinga. Vietoj konstruktyvios diskusijos matome bandymą priešinti žmones, skaldyti visuomenę ir gynybos stiprinimo klausimą paversti bauginimo kampanija.
- Jei klausi, kodėl 6 proc., o ne 3,5 proc. – esi prieš Lietuvos saugumą?
- Jei reikalauji aiškumo – esi prieš NATO?
- Jei kalbi apie skaidrumą – esi priešiškas valstybės gynybai?
Tai netiesa. Tai sąmoningai kuriama iliuzija, kuri supriešino visuomenę dėl švento tikslo – gynybos.
Ką sako LVŽS? Esame už stiprią gynybą, bet reikalaujame aiškumo
Aš ir LVŽS palaikome NATO uždavinių besąlygišką įgyvendinimą. Tačiau mes nesutinkame su sprendimų priėmimo chaosu, manipuliacijomis ir bandymu visuomenę priversti priimti neaiškius finansinius įsipareigojimus be jokių paaiškinimų.
Todėl keliame tris pagrindinius reikalavimus:
1. Skaidrumas ir kasmetinis auditas
Kiekvienas euras, skirtas gynybai, turi būti atskaitingas ir tiksliai naudojamas.
Kiekvienais metais turi būti aišku, kur eina lėšos ir ar jos naudojamos pagal planą.
2. Nauja, stipresnė antikorupcinė sistema
Dabartinė sistema buvo sukurta po „auksinių šaukštų“ skandalo, bet ji jau paseno. Ji buvo priverstinė reakcija į konkretų korupcijos atvejį, tačiau šiandien kyla nauji iššūkiai.
STT, karinė žvalgyba ir viešųjų pirkimų tarnyba privalo turėti realius intervencijos mechanizmus, kad laiku identifikuotų rizikas. Dirbtinio intelekto technologijos turi būti naudojamos viešųjų pirkimų analizei, kad būtų užkertamas kelias neskaidriems sandoriams.
3. Visuomenės informavimas be melo
Žmonės turi teisę žinoti, ką perkame, už kiek ir iki kada bus įgyvendinta.
Negalima slėpti tikrosios informacijos ar manipuliuoti skaičiais, kad būtų pateisinami iš anksto suplanuoti politiniai žaidimai.
Išvada: gynyba turi būti stiprinama atsakingai, o ne chaotiškai
Gynyba negali tapti manipuliacijų įrankiu. Tai nėra diskusija apie tai, ar reikia stiprinti Lietuvos kariuomenę – tai klausimas, kaip tai daryti atsakingai ir skaidriai.
Gynyba yra ne tik kariuomenės reikalas – tai kiekvieno Lietuvos piliečio teisė žinoti tiesą apie tai, kaip stiprinamas mūsų saugumas. Aš stoviu tiesos pusėje – nes gynyba turi būti ne tik stipri, bet ir sąžininga.
