Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dainius Kreivys: Apie Migracijos departamento ateitį

Apie Migracijos departamentą, jo problemas, stagnaciją, nepagarbą besikreipiantiesiems prikalbėta ir prirašyta ne vienas puslapis. Problemos yra akivaizdžios. Todėl apie tai, kaip viskas su migracijos departamentu prastai ir kaip verkiant reikia kažką keisti, neberašysiu. Geriau pakalbėkime apie tai, kaip ši institucija iš tikrųjų turėtų veikti, jeigu norime efektyvios imigracijos politikos įgyvendinimo.
Gabrielius Landsbergis ir Saulius Skvernelis
Dainius Kreivys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Platūs vartai sugrįžtantiesiems

Šiandien pagrindinė departamento veiklos kryptis – užsienio piliečių imigracija į mūsų šalį. Tikslas kilnus – kad visi atvykstantys būtų patikrinti, atvykę nekeltų grėsmės šalies saugumui, duotų ekonominę naudą, būtų suskaičiuoti bei suantspauduoti. Kokybiškai ir efektyviai aptarnauti visus atvykstančius į Lietuvą yra mūsų pareiga, o ne koks nors išskirtinis tikslas.

Kokybiškas darbas su užsienio piliečiais yra labai svarbus imigraciją prižiūrinčios institucijos darbo baras, tačiau departamentas pirmiausia turėtų tapti plačiais vartais, norintiesiems sugrįžti ir reintegruotis į gyvenimą Lietuvoje, mūsų išvykusiems tautiečiams. Jiems vieno langelio principu turi būti prieinama visa reikalinga informacija bei suteikiama reikiama pagalba: nuo ko pradėti, jeigu noriu grįžti, kokia pagalba yra teikiama susirandant darbą, kaip vaikui pakliūti į darželį, kas pagelbės mano vaikams prisitaikyti mokykloje ir daug kitų klausimų, kurie kyla svarstant grįžimo namo klausimą.

Nesėkminga patirtis grįžus į Lietuvą bei antrinė emigracija iš šalies yra dažnas reiškinys. Sugrąžinant išvykusius mūsų žmones reikia vieningos politinės valios, aiškios valstybės strategijos bei detalaus veiksmų plano, kuris apimtų ne tik pirminę pagalbą grįžtant, bet ir plačios išvykusiųjų kompetencijų duomenų bazės sukūrimą, centralizuotą gerai apmokamų darbo vietų pasiūlą naujai besikuriančiose užsienio investuotojų ir vietos verslo kuriamose įmonėse, grįžusių vaikų reintegravimo į lietuviškas mokyklas programas. Įgyvendinant šią strategiją reformuotas migracijos departamentas turėtų tapti esmine institucija, teikiančia pagalbą sugrįžtantiems mūsų valstybės piliečiams.

Šviesoforo analogija

Turime neblogus imigraciją reglamentuojančius teisės aktus, šalies ūkyje trūkstamų specialybių sąrašą, baltąjį įmonių sąrašą, kviečiame aukštųjų technologijų profesionalus, tačiau ukrainiečiai statybininkai pas mus atvyksta dirbti per Lenkiją, ir mokesčius moka šiai valstybei, aukštųjų technologijų specialistams, kurie pragyveno Lietuvoje ketverius metus, nebespėjame pratęsti leidimų gyventi mūsų šalyje, o siekdami prasitęsti viešnagę užsienio studentai verčiami per naktis leisti laiką gyvose eilėse prie užrakintų departamento durų.

Už migracijos politiką atsakingi pareigūnai, dangstydami savo nekompetenciją, kaip vienintelę priežastį, kodėl susidarė kritinė padėtis migracijos departamente, nurodo darbuotojų trūkumą. Tai priveda prie tokių anomalijų, kai šalyje mažėjant gyventojų skaičiui valdininkijos armija nuolat auga.

Panašaus pobūdžio problemą teko spręsti vadovaujant Ūkio ministerijai, kuomet per krizę pasipylus bankrotams, šių įmonių darbuotojams išmokų iš Garantinio fondo teko laukti ilgiau nei pusantrų metų. Perėmus instituciją iš SADM ir įdiegus geriausias verslo valdymo praktikas (Apribojimų teoriją) su tais pačiais darbuotojais, eilės išnyko per keletą mėnesių.

Kitas geras viešosios vadybos pavyzdys yra Kauno klinikų ligonių priėmimo padalinio darbo organizavimas. Čia, remiantis geriausiomis JAV privačių ligoninių praktikomis, ligonių priėmimas ir pirminė pagalba organizuojama šviesoforo principu.

Po pirminės registracijos ligoniai paskirstomi į aptarnavimo greičio kanalus pagal rizikos laipsnį. Vaikams, rizikingiems ir sunkiems ligoniams yra taikomas žalio kanalo principas, kuomet pagalba yra pradedama teikti nedelsiant. Kitų ligonių aptarnavimas priklausomai nuo rizikos laipsnio vykdomi pagal geltono arba raudono kanalo procedūras.

Žalia šviesa aukštųjų technologijų profesionalams

Šviesoforo analogija, klasifikuojant į migracijos tarnybą besikreipiančius žmones, būtų galima pritaikyti kaip srautų vadybos modelį ir naujai kuriamoje institucijoje.

Žalia spalva – asmenys, kurie pakliūva į prioritetines kategorijas: politiniai pabėgėliai, ES migrantų kvota, aukštųjų technologijų įmonių darbuotojai su šeimomis, studentai, ilgai šalyje jau gyvenantys bei bėdų neturintys užsieniečiai ir panašiai. Ši kategorija leidimus gautų greitai, gal net elektroniniu būdu, be eilių ir kitų biurokratinių procedūrų.

Antra, užsieniečių aptarnavimo kryptis taip pat turi veikti nepriekaištingai. Kalbant apie atvykėlius, būtina išskirti keletą atvykstančiųjų grupių. Pirma, politiniai pabėgėliai, kuriems gresia pavojus gyvybei arba persekiojimai, daugiausia iš nedemokratinių valstybių Rytuose.

Abejonių dėl galimybės atvykti nekyla ir dėl aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesionalų. Programuotojai ar startuolių kūrėjai neabejotinai atrastų savo vietą Lietuvoje, mokėtų čia mokesčius, kurtų gerai apmokamas darbo vietas sau ir mūsų šalies gyventojams. Visi išvardinti žmonės patektų į grupę, kuriai patekti į Lietuvą degtų žalia šviesa.

Geltona šviesa – trūkstamų specialybių darbuotojams

Lietuvai reikia ne tik aukščiausią pridėtinę vertę gebančių kurti talentų. Šalies įmonėms trūksta ir aukštos kompetencijos šaltkalvių, suvirintojų ar duonos kepėjų.

Be abejo, procedūros tokiems asmenims atvykti į mūsų šalį privalo būti kruopštesnės. Pagal galiojančius teisės aktus įmonės jau šiandien turi įrodyti, kad reikiamo darbuotojo neranda Lietuvoje, bei įsipareigoja mokėti 1,5 karto didesnį nei vidutinį atlygį. Tokiu būdu šalies atlyginimų dinamika nėra iškreipiama, o į šalį gali atvykti tik tie darbuotojai, kurie turėtų užtikrintą darbo vietą. Šios kategorijos imigrantų srautas būtų didžiausias, o jų dokumentų patikra užimtų daugiausia laiko.

Į raudonąją kategoriją patektų visi likę detaliau tikrintini asmenys, kurie reikalauja detalesnio migraciją prižiūrinčių tarnybų žvilgsnio.

Reprezentatyvumas

Galiausiai, grįžimo ar imigracijos procedūra turi būti ne tik efektyvi, patogi bet ir paliekanti puikų įspūdį apie Lietuvą, kaip apie pažangią valstybę. Deja, tokio įspūdžio mes nepaliekame.

Ar buvote kada atsidarę Migracijos departamento elektroninį puslapį? Jei norite išbandyti kelionę laiku, galite tai padaryti dabar http://www.migracija.lt. Panašu, kad vartai į mūsų šalį sukonstruoti taip, kad nieko negalėtum suprasti ir rasti. Geriausia, jei atsidaręs jį iš viso į Lietuvą dingtų noras važiuoti ir baigtųsi problema ir tau, ir departamentui. Dabar galite atsidaryti Suomijos migracijos departamento puslapį http://migri.fi/en/home. Štai kaip turi atrodyti civilizuotos valstybės elektroniniai vartai.

Civilizuotas imigracijos politikos įgyvendinimas – nieko stebuklingo. Keli paprasti vadybiniai principai, orientaciją į žmogų, nesvarbu, lietuvį ar užsienietį, tarpusavio pagarba, supratimas bei profesionalumas. Pagaliau – modernus internetinis puslapis, leidžiantis visas paraiškas pateikti nesitrinat eilėse prie migracijos departamento.

Dainius Kreivys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų