Taip galima tvirtinti dėl to, kad Lietuva yra svarbiausias koridorius, per kurį Baltarusija ir Rusija planavo eksportuoti Astravo AE gaminamą elektrą. Kol Minskas nėra užtikrinęs Astrave gaminamos elektros eksporto kanalų, tol Baltarusija savo kreditoriams negali įrodyti jėgainės rentabilumo.
Todėl šiame etape svarbiausia nepridaryti klaidų. Tačiau panašu, kad imame slidinėti lygioje vietoje. Bet apie viską nuo pradžių.
Prieš gerą savaitę mūsų premjeras po susitikimo Taline su kitų Baltijos šalių kolegomis pranešė gana mįslingą naujieną: „Džiugina, kad artėjame prie bendros Baltijos šalių pozicijos nepirkti elektros iš nesaugios Astravo atominės elektrinės. Rusiškos elektros importas neturi tapti galimybe importui iš nešvarios Astravo atominės elektrinės. Taip pat neabejoju, kad kartu su Latvija ir Estija bei Europos Komisija rasime sprendimus dėl tinkamo į mūsų tinklus iš trečiųjų šalių patenkančios elektros kilmės kontrolės mechanizmo“, – sakė Vyriausybės vadovas.
Viskas čia atrodytų labai gerai, išskyrus vieną dalyką. Premjeras, kaip apie savaime suprantamą dalyką, prakalbo apie elektros importą iš Rusijos po Astravo paleidimo. Reikalas tas, kad elektros importas iš Rusijos iki šiol vyko ir tebevyksta per Lietuvos prekybos zoną. Tai buvo įtvirtinta Baltijos šalių prekybos elektra taisyklėse. Nei Latvija, nei Estija tiesiogiai su Rusija elektra kol kas neprekiauja.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje latviai pareikalavo taisykles pakeisti ir atidaryti elektrai iš Rusijos kelią į jų rinką per vienintelę jų turimą tarpusavio liniją.
Iki šiol Lietuva laikėsi požiūrio, kad pradėjus veikti Astravo AE ir Lietuvai uždarius galimybę baltarusiškai elektrai patekti į Lietuvos rinką, tų taisyklių keisti nereikia. Tai reiškia, kad nei Latvija, nei Estija ir toliau negali pirkti elektros iš Rusijos, vadinasi ir iš Baltarusijos.
Dabar mūsų premjeras netikėtai pareiškė, kad importas iš Rusijos bus, tik tai esą negali tapti galimybe importui iš Astravo. Tai reiškia, kad Lietuva jau pritaria taisyklių keitimui ir sutinka, kad elektrai iš Rusijos būtų atverta Latvijos prekybos zona.
Šiomis dienomis tą mintį patvirtino Latvijos ambasadorius Lietuvoje Indulis Berzinš: „Mes neperkame ir nesame suinteresuoti pirkti energijos iš Baltarusijos. Ką mes darome, tai atsiveriame galimybei pirkti iš Rusijos (...) Mes niekada nesakėme, kad pirksime iš Baltarusijos (...) Jūsų valdžia žingsnis po žingsnio keičia savo poziciją ir artėja prie Latvijos valdžios pozicijos.“
Lietuvos Vyriausybė už uždarų durų be jokių platesnių diskusijų nusprendė nebesipriešinti Latvijos spaudimui dėl elektros iš Rytų įsileidimo.
Toliau – dar gražiau: „Negalime sustabdyti šios AE boikotuodami ar darydami kažką kita, negalime to sustabdyti megafono diplomatija, ji neveikia.“
Ambasadoriaus mintį, kad Latvija Astravo elektros boikotą laiko beprasmiu, atkartoja ir šalies Ekonomikos ministras R.Nemiro: „Gimnazijoje per fiziką mus mokė, kad elektros tinklais perduodami elektronai. Kai elektra perduodama į Latviją per Rusijos sieną, neįmanoma nustatyti, iš kur ji atkeliauja.“
Taigi vaizdelis ryškėja. Lietuvos Vyriausybė už uždarų durų be jokių platesnių diskusijų nusprendė nebesipriešinti Latvijos spaudimui dėl elektros iš Rytų įsileidimo. Taip pat ketinama dėl to pasirašyti susitarimą. Tik kokiu būdu mūsų premjeras patikrins, kad ta elektra ne iš Astravo atiteka, niekas nepaaiškino. Latviai taip pat liko nesupratę. Matyt, kad ir niekas netikrins, nes nėra žinoma, kaip tai padaryti.
Dar daugiau – Latvijos elektros biržoje bus rodoma, kad prekyba vyksta per pralaidumus tarp Latvijos ir Rusijos, tačiau fiziškai elektra į Latviją pateks naudojant galingas linijas tarp Baltarusijos ir Lietuvos, kurių viena paskui nusidriekia į Latviją. Kitaip tariant, mes nepirksime elektros tiesiogiai iš Astravo, tačiau latviai šią elektrą pirks per mus, panaudodami mūsų infrastruktūrą. Tad ar tik pasikeitusi premjero pozicija nėra saviapgaulė ir Lietuvos visuomenės klaidinimas?
O Latvijos ryžtą pirkti elektrą iš Rusijos, o gal ir iš Baltarusijos, regis, sustiprino ir ekonomikos ministro P.Nemiro vizitas į Maskvą praėjusių metų pabaigoje. Aprašydama šį susitikimą Rusijos žiniasklaida jį nedviprasmiškai susiejo su elektros pirkimu iš Astravo elektrinės: „RF energetikos ministras A.Novakas susitiko Latvijos ekonomikos ministru R.Nemiro ir kuo čia dėta Baltarusijos AES“.
Akivaizdžiai leidžiama suprasti, kad Rusijos ministro didžiausias rūpestis buvo užsitikrinti Latvijos bendradarbiavimą, kad elektra iš „Rosatom“ Baltarusijoje statomos atominės elektrinės pasiektų ES rinką būtent per Latviją.
Pagal Rusijos užsakytą muziką šoka jau ne tik Latvija, bet ir Lietuvos Vyriausybė.
Šiame straipsnyje nurodoma, kad A.Novakas ypač pabrėžė Rusijos suinteresuotumą saugiu ir abipusiai naudingu visų energijos žiedo BRELL dalyvių energetikos sistemų veikimu bei tarpusavio sąveikos išlaikymu. Jis taip pat pažymėjo energijos išteklių tiekimo stabilumo svarbą Latvijos vartotojams.
Taigi matome, kad pagal Rusijos užsakytą muziką šoka jau ne tik Latvija, bet ir Lietuvos Vyriausybė.
Lietuvos valstiečiai ir žalieji, kurie dėjo didžiules pastangas, kad Lietuvoje neatsirastų nauja Visagino branduolinė jėgainė, dabar atveria kelią elektrai iš nesaugios Astravo AE.
Kaip visa tai paaiškinti?
Dainius Kreivys yra TS-LKD frakcijos narys, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas.
