Vėliau, įsikišus Konkurencijos tarybai, Vyriausybė atsitraukė ir šių sprendimų nepriėmė. Tačiau labai panašus Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) gelbėjimo planas yra vykdomas. Sprendimą suteikti paskolą priėmė valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“.
Galime numanyti, kad „po stalu“ įvyko susitarimas, kurio aktoriai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, suteikiantys paskolą LJL. „G&G Sindikatas“ dainavo apie tokią „pasakėlę“ – „rašė ją pasakoriai, o pasirašė lėlės“.
Kad LJL bus gelbėjama „Lietuvos geležinkelių“ pinigais, buvo nutarta liepos 24 dieną vykusiame Vyriausybės pasitarime. Po jo Vyriausybės spaudos tarnyba premjero vardu pareiškė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ suteiks SEB bankui garantiją dėl 3 mln. eurų paskolos, kuri atiteks LJL, o Vyriausybė atitinkama suma sumažins „Lietuvos geležinkelių“ dividendų mokėjimą į biudžetą.
Šiais sprendimais premjeras tarsi buldozeriu pervažiavo per visus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pradėtos valstybės valdomų įmonių pertvarkos principus ir gerąją įmonių valdymo praktiką.
Premjeras tarsi buldozeriu pervažiavo per visus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pradėtos valstybės valdomų įmonių pertvarkos principus ir gerąją įmonių valdymo praktiką.
Dar 2009 metais Lietuvoje pradėta valstybės valdomų bendrovių reforma rėmėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) – vadinamojo turtingų šalių klubo – paskelbtais valstybės valdomų įmonių efektyvios veiklos principais, apibendrinančiais šalių narių gerąją praktiką.
Buvo apibrėžti principai, kuriuos įgyvendinus valstybės valdomos įmonės turėtų veikti skaidriai ir efektyviai. Tai – skaidrumas (viešai skelbiamos metinės ir ketvirtinės ataskaitos), ambicingų, nekonfliktinių tikslų formavimas ir valdymas sudarant strateginius planus, įmonių atskyrimas nuo politinės įtakos skiriant į jų valdybas nepriklausomus narius.
Remdamasi šiais principais, Vyriausybė tik skiria įmonių stebėtojų tarybų narius, kurie nustato valstybės valdomų įmonių tikslus. Operatyviniu vadovavimu užsiima administracija, kurios planus tvirtina ir jų vykdymą prižiūri stebėtojų tarybos skiriama valdyba. Spręsti, ar teikti kam nors paskolas, iš ko skolintis ir kam naudoti skolintus pinigus, – įmonės administracijos, o ne premjero reikalas.
Į biržos prekybos sąrašą įtrauktų bendrovių sprendimai dėl bankrotų yra esminiai. Jie pirmiausia turi būti skelbiami per vertybinių popierių biržą. Tai, kad premjeras su ministru apie tai, bus ar nebus bankrotas, pranešė anksčiau, negu įmonė paskelbė biržoje, yra dar vienas didžiulis gerosios valdymo praktikos ir biržos taisyklių pažeidimas. Tokie pranešimai leidžia pasipelnyti tiems, kurie žino Vyriausybės sprendimus ir numano, kaip jie paveiks įmonės akcijų kainą vertybinių popierių biržoje.
Spręsti, ar teikti kam nors paskolas, iš ko skolintis ir kam naudoti skolintus pinigus, – įmonės administracijos, o ne premjero reikalas.
Premjero sprendimas gelbėti vieną valstybės valdomą bendrovę kitos pagalba ir sukurti blogąją įmonių valdymo praktiką visiškai nesuprantamas ir valstybės finansų požiūriu.
Jei nutarta sumažinti „Lietuvos geležinkelių“ į valstybės biudžetą mokamų dividendų dydį, akivaizdu, kad tokia dalimi mažėja ir valstybės biudžetas. Kodėl buvo negalima tų pinigų nukreipti į bendrovės kapitalą tiesiai iš biudžeto arba pavesti Finansų ministerijai reikiamas lėšas įmonei paskolinti, kaip yra įprasta?
Tačiau tuo nesmagumas dėl įmonių skaidrumo ir veiklos veiksmingumo principų nepaisymo nesibaigia. Prieš kurį laiką, birželio 3 dieną, premjeras, dalyvaudamas EBPO Tarybos posėdyje ir prašydamas pradėti derybas dėl Lietuvos narystės šioje organizacijoje, asmeniškai įsipareigojo mūsų šalyje įgyvendinti EBPO reikalaujamus principus. O būtent valstybės valdomų įmonių veiklos reguliavimas, jų vadybinių gebėjimų ir skaidrumo užtikrinimas bei gerosios valdymo praktikos diegimas yra vienas esminių organizacijos reikalavimų.
„EBPO Taryba kviečia Lietuvą derėtis dėl narystės šioje organizacijoje – tai didelis žingsnis į priekį. Priklausydami solidžiam ekonomiškai brandžių ir pajėgių valstybių klubui turėsime ilgalaikės naudos ir dar labiau sustiprinsime šalies ekonomiką. Šis kvietimas – nuoseklaus ir atsakingo Lietuvos institucijų darbo, reformuojant šalies ūkio sričių valdymo modelį ir siekiant atitikti aukščiausio lygio tarptautinius standartus, rezultatas“, – birželio pradžioje džiaugėsi Vyriausybės vadovas A.Butkevičius.
Nuoseklus ir atsakingas darbas, prisiimtų įsipareigojimų ir principų laikymasis tikrai nėra stiprioji šios Vyriausybės vieta.
Dainius Kreivys yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo narys