Kai apsikęsti elektros tiekėjų keliamo triukšmo dėl jų patiriamų nuostolių jau niekaip nebebuvo įmanoma, valdantieji, užuot išnagrinėję priežastis ir ėmęsi reikiamų veiksmų, kaip įprasta, dėl visko apkaltino buvusią valdžią. Lyg to būtų maža, valdančiosios koalicijos atstovai ėmė siūlyti užsienio energetikams, o ne Lietuvos gyventojams palankius sprendimus.
Kas kelia elektros kainas?
Nuo 2011 m. Lietuva priklauso šiaurės šalių elektros sistemas vienijančiai Nord Pool Spot (NPS) biržai. Tokiu būdu Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse atsirado sąlygos laisvai ir skaidriai prekybai elektra. Šitaip buitiniams ir pramoniniams vartotojams užtikrinama palankiausia elektros kaina.
Lietuvoje įdiegus skandinavišką elektros prekybos modelį, mūsų šalyje pagaminta ir importuojama elektros energija yra patiekiama į rinką. Iš čia elektrą įsigiję visuomeniniai ir privatūs tiekėjai konkuruoja dėl vartotojų, jiems pateikdami įvairius elektros įsigijimo pasiūlymus.
Ieškodami atpirkimo ožio dėl brangstančios elektros, valdantieji jį netruko surasti skandinaviškame elektros prekybos modelyje. Buvo įvardinta net konkreti data – 2013 kovo 15 d., kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos pareigūnai pasirašė susitarimą dėl bendrų prekybos elektra tarp Baltijos valstybių principų. Anot valdančiųjų, kaip tik tada ir uždegta žalia šviesa elektros brangimui. Tad ilgai nelaukus buvo vėl užtraukta gerai žinoma socdemų liaudies melodija pavadinimu „kaltas Kubilius ir Sekmokas“. Noro apkaltinti dešiniuosius būta tokio stipraus, jog net neapsižiūrėta, kad garsioji sutartis buvo suderinta ir pasirašyta jau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės valdymo metu.
Noro apkaltinti dešiniuosius būta tokio stipraus, jog net neapsižiūrėta, kad garsioji sutartis buvo suderinta ir pasirašyta jau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės valdymo metu.
Būtų naivu manyti, kad Vyriausybė nežino tikrųjų elektros kainų kilimo priežasčių, tik klausimas kodėl ją kaip įmanydama slepia nuo šalies gyventojų. Jeigu valdantieji surastų drąsos pasakyti žmonėms tiesą, tektų pripažinti, jog ne Sekmokas ir net ne minėtoji sutartis yra tikroji brangios elektros priežastis. Nepriklausomai nuo to, ar pastarasis susitarimas pasirašytas ar ne, aukšta elektros kaina pirmiausia yra sąlygojama nuo Lietuvos nepriklausančiais politiniais ir techniniais sprendimais.
Didžioji Lietuvos elektros energetikos problema yra per maža vietinė elektros gamyba. Šiuo metu daugiau nei du trečdalius suvartojamos elektros Lietuva importuoja. Pagal šį rodiklį esame neabejotini Europos Sąjungos „pirmūnai“. Trūkstant vietinių elektros gamybos pajėgumų, mūsų valstybei tenka kliautis elektros gamintojais iš kaimyninių valstybių. Elektrą Lietuva importuoja iš Karaliaučiaus, žemyninės Rusijos (per Baltarusiją) ir Estijos per Latviją. Iki tol dažniausiai be sutrikimų vykęs elektros importas į mūsų šalį ėmė strigti šių metų viduryje.
Sumažėjęs tiekimo iš užsienio tapo pagrindine elektros biržoje pakilusių kainų priežastimi. Palyginus šių ir praėjusių metų sausio-spalio mėn. elektros importo iš Karaliaučiaus apimtis, matyti, kad šiais metais Rusijos eksklave pagamintos elektros į Lietuvą atitekėjo net ketvirtadaliu mažiau. Tuo tarpu iš Baltarusijos importuojamos elektros kiekis augo. Lietuvoje ir Latvijoje pritrūkus pigesnės rusiškos elektros energijos, elektrą imta importuoti iš Estijos. Kaip matome, pasirašyta sutartis nesumažino elektros srautų iš Baltarusijos, priežastis yra sumažėję srautai iš Karaliaučiaus, kuriems sutartis negali turėti jokios įtakos.
Pamatę, jog savos gamybos pajėgumų neturinčios Baltijos kaimynės naudoja pigią estišką elektrą ir taip elektros kainas didina pačioje Estijoje, šios šalies energetikai ėmėsi „remontuoti“ elektros liniją į Latviją. Šis Estijos vidaus vartotųjų kišenes, gamintojų konkurencingumą ir politikų reitingus apsaugojęs remontas Lietuvai užkirto kelią apsirūpinti pigesne šiaurietiška elektra ir dar labiau pabrangino elektros energiją Lietuvos kainų zonoje. Supratę, kad Lietuva ir Latvija tapo brangstančios elektros priežastimi, Estijos politikai ir energetikai ėmė kalbėti apie pasitraukimą iš bendros elektros rinkos.
Karaliaučiuje pagamintos elektros trūkumas, gerokai pabranginęs elektrą Lietuvoje nėra atsitiktinis. Karaliaučiaus šiluminės elektrinės, valdomos Rusijos kompanijos Inter RAO UES, šiais metais į mūsų šalį tiekia pastebimai mažesnį kiekį elektros energijos. Drauge pradėjo daugėti ir rusiškos elektros tiekimo sutrikimų dėl įvairių „techninių nesklandumų“. Naujausias tokių nesklandumų – gerokai užtrukę vieno iš Karaliaučiaus TEC-2 jėgainės blokų taisymo darbai. Staiga išaugęs techninių nesklandumų, ribojimų ir remonto atvejų skaičius kelia pagrįstų įtarimų, jog buvo priimtas politinis sprendimas, siekiant sutrikdyti elektros energijos eksportą į Lietuvą.
Staiga išaugęs techninių nesklandumų, ribojimų ir remonto atvejų skaičius kelia pagrįstų įtarimų, jog buvo priimtas politinis sprendimas, siekiant sutrikdyti elektros energijos eksportą į Lietuvą.
NordPool Spot – kliūtis rusiškos elektros kelyje?
Tačiau visiškai netikėtai pagrindine elektros brangimo priežastimi įvardintas „per ankstyvas prisijungimas prie Nord Pool Spot biržos“. Tokia traktuotė be abejo visiškai atitinka pagrindinės elektrą į Lietuvą importuojančios Inter RAO interesus. Taigi negalima atmesti prielaidos, kad vienas iš šio dirbtinai sukeltų elektros importo į Lietuvą apribojimo tikslų – sukelti politinę sumaištį Baltijos šalyse ir tokiu būdu patraukti jas iš NordPool Spot biržos.
Lietuvai pasitraukus iš Šiaurės šalių elektros biržos, Rusijos elektros eksportuotojai galėtų kaip ir anksčiau per Lietuvoje veikiančius tarpininkus elektrą tiekti vartotojams. Dar svarbiau tai, kad 2015 m. baigus įgyvendinti LitPol Link ir NordBalt projektus, Rusijos elektra tranzitu per Lietuvą galėtų būti tiekiama Švedijai ir Lenkijai. Būtent tokia elektros eksporto ateitis ir buvo planuojama Baltijskajos branduolinės jėgainės projektui. Minėtose valstybėse netgi paskubėta iš anksto įsteigti prekybos rusiška elektros energija atstovybes.
Pagrindinė kliūtis tokiam scenarijui išsipildyti – NordPool Spot taisyklės, sukūrusios realiai veikiančią elektros rinką Lietuvoje. Pastarosios taisyklės panaikina elektros tranzito Lietuvos elektros sistema galimybę. Mat visa į Lietuvą importuojama elektra patenka į mūsų šalyje veikiančią elektros biržą, kurioje, atsižvelgiant į biržos kainų svyravimus, pasikeičia ir importuotos elektros kaina. Elektra į kitas kainų zonas gali keliauti tik remiantis biržos taisyklėmis ir atsižvelgiant į tai, kokios nusistovi elektros kainos skirtingose kainų zonose, o buvę elektros gamintojai jokios įtakos elektros judėjimui nebeturi.
Akivaizdu, jog buvusios tvarkos sugrąžinimo tikslingai siekia Rusijos elektros importuotojai. Drauge įdomu stebėti, kaip pridengiant melagingais aiškinimais ir politizuotomis kaltųjų paieškomis šie Rusijos interesai atstovaujami Lietuvoje.
Verta dėmesio ir dar viena šios elektros kainų epopėjos pusė. Vyriausybė eilinį kartą parodė negebėjimą veiksmingai veikti susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Valdantieji iki šiol tvirtino, kad mūsų energetinį saugumą visiškai užtikrina importo galimybės bei esami seni energetiniai pajėgumai. Tačiau atėjus laikui Vyriausybė ne tik nesugebėjo, bet regis net nebandė padėties valdyti taip, kad kainos nekiltų bent jau aukščiau ribos, už kurios tie pajėgumai tampa komerciškai atsiperkantys. Niekas iš valdančiosios koalicijos, žinoma, nekalba ir apie tai, kad metų pradžioje populistiškai sumažinta kvota Lietuvos elektrinei, leidusi simboliškai sumažinti elektros kainą vartotojams, taip pat tapo vienu veiksnių, sumažinusiu elektros tiekimo saugumo bei manevrų elektros rinkoje galimybes.
Dainius Kreivys yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys
