Sėkminga Andriaus Kubiliaus Vyriausybės strategija pertvarkyti valstybės valdomas įmones į pelningas, skaidrias ir visuomenės interesui dirbančias struktūras kairiesiems nepatiko. Vyriausybė nusprendė atlaidžiai pažvelgti į pagrindinę VVĮ funkciją – veikti pelningai. Vos 90 mln. litų šių metų valstybės valdomų įmonių įnašas į biudžetą atrodo labai kukliai palyginus su 700 mln. litų suma, surinkta ankstesniosios Vyriausybės valdymo metais. Kitaip tariant, pinigai, kurie galėjo būti panaudoti atkuriant sumažintas pensijas ar padidinant teisėsaugos pareigūnų ir kultūros darbuotojų atlyginimus, šiuo metu pildo „teisingų“ įmonių sąskaitas ir dar „teisingesnių“ žmonių kišenes.
Tačiau tam, kad „teisingi žmonės“ gautų „teisingą atlygį“, kairiesiems reikėjo kaip reikiant paplušėti. Nepriklausomi VVĮ vadovai, siekę valstybės ir piliečių interesus atitinkančių rezultatų, tapo tikra rakštimi naujai iškeptiems valdantiesiems. Naudos visuomenei, o ne atskiroms politikos ir verslo grupuotėms principu besivadovaujantys profesionalai niekaip nederėjo su kairiųjų noru tinkamai pasirūpinti savais žmonėmis. Todėl paprastai veiklumu negarsėjanti Vyriausybė šioje srityje dirbo iš peties – iš VVĮ pabrėžtinai sparčiai buvo valomi profesionalūs ir jokių politikų įtakai nepasiduodantys vadovai bei valdybų nariai.
Iš valstybės valdomų įmonių pabrėžtinai sparčiai buvo valomi profesionalūs ir jokių politikų įtakai nepasiduodantys vadovai bei valdybų nariai.
Taip buvo pakeisti kone visų pagrindinių VVĮ bei šio sektoriaus pertvarka besirūpinančių valstybinių struktūrų vadovai. „Litgrid“, „Lesto“, „Lietuvos energija“, „Ignalinos AE“, „Klaipėdos jūrų uostas“, „Litexpo“, „Versli Lietuva“ – tai tik keli ryškūs valdančiųjų kovos prieš modernėjančią Lietuvą pavyzdžiai. Itin iškalbingai apie kairiųjų požiūrį į VVĮ pertvarką byloja jos įgyvendinimą prižiūrėjusios komisijos pasitraukimas ar Valdymo koordinavimo centro vadovo P. Martinkaus atsistatydinimas. Visuomenės labui atkakliai dirbę verslo profesionalai pasijuto esą ne tik nereikalingi, bet ir nepageidaujami kolūkio metodais „reikalus tvarkančių“ politikų draugijoje.
Paradoksas, bet sustabdę VVĮ pertvarką ir išguję puikių rezultatų pasiekusius profesionalus, valdantieji netapo padėties šeimininkais. Jei anksčiau valstybės valdomos įmonės savo veiklą vykdė remdamosi politikų nustatytais strateginiais tikslais, atitinkančiais visuomenės interesus, dabar patys politikai tapo VVĮ sunešamų dividendų „įsisavinimu“ suinteresuotų grupuočių marionetėmis. Senieji sovietiniai metodai, sugrįžę į valstybės valdomo turto sektorių, jį baigia paskandinti persipynusių partinių ir verslo interesų pelkėje. Taip šioje pelkėje skandinama ir modernios Lietuvos viltis.
Sunaikinta Valstybės valdomų įmonių reforma reiškia ne tik skaidrumo, aiškių tikslų ir politinės nepriklausomybės valstybės turto valdyme pabaigą. Tai reiškia, jog bendrajam labui dirbti turėję politikai, kone tiesiogine prasme apiplėšė kiekvieną Lietuvos pilietį. Būtent todėl dabartinė Vyriausybė turėtų viešai paaiškinti, kam tarnauja šitaip suluošintas VVĮ sektorius. Juk galiausiai ne kam kitam, o valdantiesiems teks prisiimti visą atsakomybę už biudžeto nepasiekusius VVĮ dividendus ir valstybės valdomo turto sektorių iš naujo apraizgiusius korupcinius interesus.
Moderniai pertvarkytos valstybės valdomos įmonės atliko kelias svarbias visuomenines funkcijas. Nuolat pildydamos biudžetą didžiulėmis įplaukomis, jos reikšmingai prisidėjo prie bendro visuomenės gerbūvio kūrimo. Dirbdamos skaidriai ir profesionaliai, rodė sektiną pavyzdį ne tik viešajam, bet ir privačiam sektoriui. Galiausiai, veikdamos pagal Vakaruose jau išbandytą modelį, VVĮ kūrė pasitikėjimo ryšius tarp valstybės institucijų ir paprastų piliečių. Vyriausybei sugriovus VVĮ pertvarką, ties šiais pasiekimais padėtas paskutinis taškas. Belieka viltis, jog kairieji jau sugalvojo įtikinamą pasiteisinimą pensijos atstatymo laukiančiam pensininkui, basam policininkui ir nuogam kultūros darbuotojui.
Dainius Kreivys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
