Faktai tokie, kad šiandien jau atleista Lietuvos pašto valdyba savo darbą pradėjo 2017 m. pabaigoje. Lietuvos valstybės valdomų įmonių veiklos 2018 m. ataskaita skelbia, kad Lietuvos pašto įmonių grupė demonstravo vis gerėjančius paslaugų kokybės ir finansinius rodiklius. Įmonės nuosavo kapitalo grąža augo 14,6 proc., grynasis pelnas – 3,7 mln. eurų, teikiamos daiktų siuntimo paslaugos padidėjo, lyginant su 2017 m., išaugo 14 proc.
Nuo tada, kai buvo paskirta ši valdyba, pastebima akivaizdi įmonės pažanga: lyginant įmonės veiklą 2017 ir 2018 metais, grynojo pelno marža kilo 2,2 proc., pardavimų pajamų pokytis – 7,8 proc.
Įmonė, be kita ko, įgyvendina strateginius pokyčius: išmaniojo skirstymo programą, su tikslu automatizuoti ir centralizuoti skirstymo procesus, mobiliojo laiškininko projektą, kuriuo bandoma optimizuoti kaimo laiškininkų veiklos modelį, bei terminalų plėtros projektą.
Skaičiai rodo, kad Lietuvos paštas dirba gerai, kokybiškai ir įmonės perspektyva yra tik palanki. Visa ši pažanga pasiekta rimtos konkurencijos su „Deutsche Post“, suomių „Itella“ ir kitomis pašto ir siuntų paslaugas teikiančiomis įmonėmis, veikiančiomis Lietuvoje.
Ministro Narkevičiaus sprendimas turi keletą rimtų pasekmių. Pirmiausia, yra atsukama ilgai šlifuota ir poliruota valstybės valdomų įmonių reforma. Ši reforma leido apvalyti valstybės valdomas įmones nuo politikų ir partijų kišimosi į jų veiklą bei diegti Vakaruose priimtus tokių įmonių valdymo standartus. Mano akimis, tai buvo viena svarbiausių pastarojo dešimtmečio reformų.
Antra, toks ministro sprendimas pažeidžia Lietuvos įsipareigojimus EBPO bei menkina mūsų šalies reputaciją šiame elitiniame formate. Stodama į EBPO, Lietuva prisiėmė įsipareigojimus dėl skaidrių ir nupolitintų valstybės valdomų įmonių valdymo standartų ir gerųjų praktikų. Pastarasis Jaroslavo Narkevičiaus veiksmas neabejotinai prieštarauja šiems standartams.
Trečia, ministro sprendimas kelia pavojų, kad Lietuvos senjorai negaus pensijų. Lietuvos paštas be valdybos negali dalyvauti Sodros konkurse dėl pensijų išnešiojimo, o surinkti naują valdybą bei ją patvirtinti akivaizdžiai nėra laiko, nes Sodros konkursas skelbiamas jau gruodžio pradžioje.
Situacija yra gėdinga. Ministras Narkevičius turi detaliai paaiškinti tokio sprendimo motyvus. Netikiu, kad ministras sugebės pateikti bent keletą objektyvių tokį sprendimą pagrindžiančių faktų, todėl ministras turėtų atšaukti savo sprendimą.
Kartu kreipiausi į Premjerą ir Prezidentą, kaip ministrą Narkevičių teikusius ir patvirtinusius aukščiausius valstybės vadovus. Kaip už ministro veiklą atsakingi vadovai, jie turi įvertinti ministro veiksmus ir, mažų mažiausiai, paraginti ministrą detaliai paaiškinti sprendimo atleisti Lietuvos pašto valdybą motyvus.
Susisiekimo ministerija yra atsakinga už didžiausių ir strategiškiausių Lietuvos įmonių veiklą – Lietuvos geležinkelius, Klaipėdos uostą, Lietuvos oro uostus ir kt. Kas gali žinoti, gal ministras sugalvos imti ir pakeisti visų šių įmonių valdybas ir į jas susodinti savą draugus. Tokie veiksmai primena bebriškus veikimo metodus, kai ministro kuruojamos įmonės pajungiamos užtikrinti jį delegavusios partijos interesus bei paverčiamos partijų „lesyklėlėmis“.
Dainius Kreivys yra Seimo TS-LKD frakcijos narys.
