„Vilniaus vandenims“ įgyvendinus savo planus, vilniečių sąskaitos už vandenį didės daugiau nei trečdaliu. Kainų augimui nėra jokių objektyvių priežasčių – jos keliamos vien dėl akis badančio „Vilniaus vandenų“ neūkiškumo ir ciniško požiūrio į vartotojus. Atrodo, finansinių srautų nesuvaldanti įmonės vadovybė nusprendė savo aplaidaus darbo broką eilinį kartą padengti iš žmonių kišenių.
Šių metų spalio 16 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir „Vilniaus vandenų“ sutarta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų kaina, priklausomai nuo vartotojų grupių, didėja nuo 32,7 iki 41,5 proc. Numatoma, kad vilniečiai, kuriems vandens vartojimas apskaitomas bute, mokės 4,86 Lt/m³ (be PVM). Gyventojai, už vandenį atsiskaitantys pagal daugiabučio namo įvado skaitiklį, mokės 4,36 Lt/m³ (be PVM), o individualių namų savininkai – 4,41 Lt/m³ (be PVM).
Kainų augimui nėra jokių objektyvių priežasčių – jos keliamos vien dėl akis badančio „Vilniaus vandenų“ neūkiškumo ir ciniško požiūrio į vartotojus.
Planuojamo vandens kainų šuolio priežasčių toli ieškoti nereikia – iš viešų dokumentų matyti, jog „Vilniaus vandenys“ neefektyviai naudoja turimus išteklius. Dėl sąmoningo ar iš aplaidumo kylančio vadovybės neūkiškumo, įmonė nesugebėjo pasinaudoti ES ir valstybės institucijų skiriamomis lėšomis. Per 2010-2012 m. laikotarpį Vilniaus vandenys įsisavino tik 49 proc. suplanuotų ES struktūrinių fondų lėšų.
Valstybės bei savivaldybės lėšų panaudojimas taip pat nebuvo efektyvus – atitinkamai panaudota net 34 ir 30 proc. mažiau nei buvo suplanuota. Iš viso nesugebėta įsisavinti net 166 mln. litų. Dar daugiau – bendrovė nesugebėjo baigti net 145 mln. litų vertų investicinių projektų. Daugiau nei tikėtina, kad dėl šios priežasties prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos sistemų nebuvo prijungti to jau ilgai laukiantys miestiečiai.
Užuot tinkamai pasinaudojusi žmonių sąskaitų nedidinančiais finansavimo šaltiniais, „Vilniaus vandenų“ vadovybė verčiau neatsakingai skolinasi. Per dvejus praėjusius metus buvo pasiskolinta daugiau nei 40 mln. litų – suma, kurią kartu su palūkanomis bankams teko grąžinti iš vilniečių kišenių. Kitaip nei ES struktūrinių lėšų įsisavinimo atveju, paskolas įmonė ima labai sėkmingai. Planas vykdomas ir viršijamas 112 proc.
Nors aplaidžiai dirbanti savivaldybės įmonė nesugebėjo efektyviai valdyti finansinių išteklių, ji ir toliau planuoja savo veiklos išlaidas dengti paskolomis bankuose. Iš 247 mln. litų, numatytų sukaupti per 2013-2015 metus, daugiau nei 90 mln. litų ketinama dengti paskolomis. Suprantama – ES struktūrinės paramos panaudojimas, nors ir netuštinantis vilniečių kišenių, reikalauja griežtos finansinės atskaitomybės ir skaidrių viešųjų pirkimų, kurie „Vilniaus vandenims“ vadovaujantiems socialdemokratams greičiausiai varo siaubą.
Šis bendrovės bandymas kone perpus didinti vandens kainas vilniečiams nėra naujas. Vandenį tiekiantis monopolininkas dar 2010 metais vandens kainas bandė padidinti 50 proc., tačiau nesėkmingai. Sunku įsivaizduoti bet kurią kitą rinkoje konkuruojančia įmonę, šitaip negerbiančią savo klientų. Staigus 30-50 proc. kainų pakėlimas nemonopolinę bendrovę tiesiu keliu nuvestų į bankrotą.
Užuot apiplėšinėjus vilniečius, savivaldybės įmonei ir jos vadovams reikėtų pagaliau pradėti efektyviai dirbti. Tačiau to tikėtis būtų naivu – „Vilniaus vandenyse“ išvešėjęs savivaliavimas ir neūkiškumas jau seniai turėjo sulaukti griežtų miesto valdžios ir mero sprendimų. Deja, apie tokius sprendimus netenka girdėti. Priešingai – Vilniaus valdantieji mieliau atims paskutinį litą iš pensininko ar jaunos šeimos nei realiai pradės rūpintis miestiečiu.
Dainius Kreivys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
