Esu tikras, gerai pasiruošę tokią biudžeto dalies skirstymo galimybę 2015 m. Vilniuje piliečiams turime pasiūlyti ir mes. Jei procedūrą vykdysime apgalvotai ir korektiškai, piliečiai galėtų patys spręsti nors dėl iki 1 proc. miesto biudžeto, o tai juk 3,3 mln. eurų.
Tokia demokratijos forma pasaulyje anaiptol nėra nauja. Ji anglų kalba vadinama „participatory budget“ (lietuviškai – dalyvavimas sudarant biudžetą). Pirmiausia ji atsirado Brazilijoje. Praėjusio amžiaus pabaigoje Porto Alegrės miestas atsidūrė situacijoje be išeities – beveik trečdalį miesto sudarė nekontroliuojami lūšnynai. Miesto valdžia nusprendė su savo piliečiais kartu spręsti, kaip panaudoti lėšas. Dabar miestelėnai taip paskirsto per 200 milijonų dolerių lėšų kasmet.
Porto Alegrė tapo visuomenės ir ekonomikos mokslo objektu, o ilgainiui ir pavyzdžiu kitiems miestams. Iš viso pasaulyje tai išbandė kone pusantro tūkstančio miestų, taip pat kai kurie Berlyno, Londono, Niujorko rajonai.
Dalyvavimas sudarant biudžetą turi keletą neabejotinų privalumų. Pirmiausia, piliečiai gali susitelkti į visuomeninius projektus, kurie yra arčiausiai jų, jų rajone, o ne kažkur „anapus upės“.
Privalumai – teisingesnis viešųjų išlaidų paskirstymas, augantis valdžios skaidrumas ir atskaitingumas, didesnis visuomenės dalyvavimas miesto procesuose (taip pat tų grupių, kurios dažnai niekur nedalyvauja). Mokomasi demokratijos ir pilietiškumo. Pasirodė net studijos, rodančios, kad drausmingiau mokami mokesčiai.
Pasidomėjau Viliamsburgo rajonu Brukline, kur teko viešėti. Pasirodo, gyventojų pasirinkti projektai – ne tokie jau nežemiški, kaip galima manyti. Tai vaikų žaidimo aikštelės, bendruomenės centras, šiek tiek pinigų atiteko ir švietimo, vaikų skaitymo skatinimo projektui „BOOKlyn Shuttle“. Ne merija, o patys žmonės savo vaikams sukūrė naują biblioteką.
Dalyvavimas sudarant biudžetą – ne vienadienis procesas ir balsavimo negalima paskelbti jau rytoj. Pirmiausia išrenkami delegatai, kurie generuoja pasiūlymus. Antra, ne mažiau svarbu, piliečiai turi pristatyti savo idėjas kitiems piliečiams, tarkime, rajono šventės ar susirinkimo metu ir patys gali įsitikinti, kad ne tik merai ar administracijos vadovai gali priimti svarbiausius sprendimus bendruomenėms.
Toliau yra balsuojama – dalyvauja aktyviausia miesto dalis, kai kur net leidžiama dalyvauti jaunimui nuo 16 metų. Ir miesto valdžia įsipareigoja mokesčių mokėtojų pinigus nukreipti bendruomenės poreikiams bei kontroliuoti ir nuolatos atsiskaityti už darbus.
Dalyvavimas sudarant biudžetą turi keletą neabejotinų privalumų. Pirmiausia, piliečiai gali susitelkti į visuomeninius projektus, kurie yra arčiausiai jų, jų rajone, o ne kažkur „anapus upės“. Agituodami jie iškovoja pokyčius savo ir savo šeimos gyvenamajai aplinkai.
Antra, taip piliečiai savo miesto biudžetui įtaką gali daryti nuolat. Nereikia laukti kitų rinkimų už ketverių metų, o dėl tos nedidelės, bet svarbios viešųjų finansų dalies pasisakyti kasmet.
Pabandykime tai įvesti Vilniuje. Taip pasieksime didžiausią pergalę – žmonių pasitikėjimą, kad jie gali lemti realius pokyčius sau ir savo bendruomenėje.
Dainius Lanauskas yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas
