Tačiau pasaulio mokslininkai baiminasi, kad genetiškai modifikuotų organizmų pasekmės sveikatai gali būti neprognozuojamos ir gali sukelti pavojingas alergines reakcijas – juk ne visi skaito produktų etiketes ir žino, ką valgo.“
Tai ištrauka iš vieno mokslinio straipsnio apie GMO. Tai įdomu, nes šie priedai yra jau ne tik maisto produktuose, bet ir atsirado Lietuvos politinėje sistemoje, kai dalis partijų, bandydamos bet kokiais būdais išlikti prie valdžios lovio, dirbtinai bando pratęsti savo egzistavimo trukmę valdžioje. Be GMO šito padaryti būtų neįmanoma.
Sekant pastarųjų dienų politikos įvykius, matosi viena akivaizdi tendencija – spauda tiesiog skandina visuomenę pranešimais apie partijų ruošimąsi rinkimams. Tačiau ne apie visų... Štai, „Lietuvos Ryto“ TV rodo „lyderių forumą“ iš Valdovų rūmų, o „Lietuvos Ryto“ dienraštis kartu su savo laikraščiu 140 000 egzempliorių tiražu platina ištisą žurnalą, skirtą Tėvynės Sąjungos konservatorių ir krikdemų kandidatams.
Seime esančių politikų straipsniai tvindo spaudą, dalinami interviu, internetas pilnas Seimo narių veidų atvaizdų, pažadų, pasisakymų ir t.t. Politologai viena po kitos teikia „pranašystės“ apie būsimus rinkimų nugalėtojus ir, aišku, pralaimėjusius...
Visa ši sumaištis kilo po to, kai Seimas priėmė radikaliai pataisytą Politinių partijų veiklos finansavimo įstatymą, numačiusį finansiškai remti tik seimines partijas.
Kaip žinia, Prezidentė jį patvirtino, o dar ir Konstitucinis Teismas savo sprendimu palaimino šio įstatymo turinį, kai naujas įstatymas buvo apskųstas dėl akivaizdžių demokratijos pažeidimų. Štai taip tyliai įvyko perversmas, įtvirtinęs šalies politinės sistemos monopolizavimą ir E priedais „pagerinęs“ seimines partijas. E priedai – tai milijonais mokesčių mokėtojų litų (20 mln.) pamalonintos Seimo partijos dabar iš visų įmanomų informacijos priemonių plauna tautai smegenis ir maitina naujais pažadais, kad geresnių nei jie, rinkėjai neras.
Tuo pačiu metu ir spauda, ir politologai į visas puses „neša žinią“, kad Lietuvoje veikia pilnavertė demokratija, nes veikia daugiau kaip keturiasdešimt politinių partijų. Apgailėtina, bet tuo pačiu Prezidentė, Konstitucinis Teismas bei seiminės partijos ir politologai savo veiksmais įrodė, kad jiems Lietuvos politinė sistema egzistuoja tik Seime ir ji baigiasi ties Seimo sienomis. Kas vyksta už jų – ne jų galvos skausmas.
Nenoromis kyla klausimas: kodėl neįsteigta Politinės konkurencijos taryba? Turime aiškų politinio elito suokalbį prieš Lietuvą ir jos politinę sistemą. Jeigu rinkimai baigsis taip, kaip planuoja elitas, prie monopolizuotos ekonomikos prijungsime ir monopolizuotą politinę sistemą. Tuomet tikrai išsipildys mūsų artimiausio kaimyno A.Lukašenkos žodžiai: „maža mums tikrai nepasirodys“... Dabar tampa aišku, kad politinė konkurencija ir jos skatinimas, turėję užtikrinti mūsų valstybei tvirtą žingsnį gerovės link, begėdiškai buvo iškeisti į ekonominių grupių ir klanų interesus. Dar viliuosi, kad viskas yra rinkėjų rankose...
Štai keli jau esamos lietuviškos „demokratijos“ pavyzdžiai.
Rugpjūčio 23 dieną, minėdami 23-sias Baltijos kelio metines, Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje!“ atstovai automobiliais įveikė trasą iki Saločių. Tačiau masinės informacijos priemonėse apie žygį organizavusį susivienijimą beveik visur buvo nutylima.
Buvo skelbiama, kad tai „žygio dalyviai“, „entuziastai“, „idealistai“, „sąjūdiečiai“ ir panašiai. Informacija apie Nacionalinį susivienijimą „Už Lietuvą Lietuvoje!“ buvo ignoruojama. Nežiūrint ir į tai, kad žygio išvakarėse spaudos konferencijoje net ir aklas galėjo suprasti, kas jį organizuoja.
Tačiau tiesą slepiančios informacinės priemonės savo tikslo nepasiekė: pakeliui žmonės nuoširdžiai sutiko, sveikino ir pagerbė renginio dalyvius. Jie betarpiškai turėjo gerą progą viską pamatyti savo akimis ir suprasti.
Antisisteminių jėgų viešoje erdvėje totalus ignoravimas patvirtina faktą, kad sisteminės partijos bijo. Bijo konkuruoti, bijo diskutuoti, bijo susitikti viešoje kovoje. Štai net visuomeninė LTV atsiuntė pasiūlymą dalyvauti valandos debatuose vienam žmogui, bet tik su sąlyga, jeigu už jį bus sumokėta 21 780 Lt. Tai bent demokratija! Manau, kad Seimo partijoms tai niekis. O kitiems?
Tokiais veiksmais yra grubiai pažeidžiamos rinkėjų teisės ir iš jų atimama bet kokia galimybė rinktis. Rinktis tas partijas, kurios geriausiai atstovautų jų interesams. Tačiau ir šioje melo bei neteisingumo jūroje, kartais pasigirsta blaivus balsas, pareiškiantis, kad ir plačiai besireklamuojantys seiminiai politikai pasirodo ne itin gerai, kad, nežiūrint reklamai mestų milijonų, visoms Seimo partijoms trūksta idėjų.
Kad tai tiesa, patvirtina nesenas atvejis. Štai vienoje masinės informacijos priemonėje, buvo kalbinami socialdemokratu save vadinantis A.Butkevičius ir liberalas E.Masiulis. Kalbėta dėl vis kylančių kuro kainų ir ieškant kelių, kaip būtų galima jį atpiginti? Pirmasis siūlė kovoti su šešėliu, o antrasis – lengvinti importo sąlygas. Matyti, kad ir toliau gyvensime prie kosminių kuro kainų, jeigu jie vadovaus Vyriausybei.
Tuo tarpu nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje!“ savo programoje siūlo labai paprastus, bet kartu ir labai efektyvius bei realiai konkurenciją didinančius sprendimus. Į kuro atpiginimo problemos sprendimą Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje!“ įtrauks dabar iš visų klausimų eilės eliminuotą valstybę.
Ji pasaulio biržose galėtų nupirkti kurą mažiausia didmenine kaina ir realizuoti valstybės kontroliuojamame mažmeniniame tinkle optimaliausia kaina. Kas po viso to laimės? Manau, ir valstybė, ir žmonės. Lai tuomet visi Lukoil‘ai, Statoil‘ai ar Orlen‘ai laikosi įsikibę savo dabartinių kainų. O kai kam tuomet bus praktiškai įrodyta, kad valstybė moka tvarkytis net geriau, nei monopolistai.
Ir taip daug kur Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje!“ pasirengęs „pasigalynėti“ programoje išdėstytomis nuostatomis, žinoma, jeigu visų rinkimuose dalyvaujančių partijų siekiai vienodi. Kodėl gali būti kitaip? Todėl, kad genetiškai modifikuotų organizmų pasekmės sveikatai, kaip prognozuoja gydytojai, yra neprognozuojamos.
