Ir ką tik paskelbtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl., OECD, Organisation for Economic Co-operation and Development) didžiausias ir išsamiausias raportas „Žvilgsnis į švietimą“ (angl. Education at a Glance), kuriame pirmąkart greta kitų 46 šalių išsamiai pateikiami ir Lietuvos švietimo sistemos ir jos konteksto duomenys. Deja, rinkimų šurmulyje į šį dokumentą ir jo strategines įžvalgas dėmesys nebuvo atkreiptas.
Ką EBPO sako? Kaip tai turėtų paveikti mūsų švietimo ateitį?
Ikimokyklinis ugdymas. Nors vis dar iki galo neišspręsta šio ugdymo prieinamumo problema, tačiau EBPO ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai sekasi įtraukti į švietimą pačius mažiausius vaikus (darželius lanko daugiau kaip pusė 2 metų vaikų (55 proc.), kai EBPO šalyse – vidutiniškai tik kas trečias (36 proc.).
Keturmečių dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme panašus į EBPO šalių vidurkį: Lietuvoje darželius lanko 83 proc., EBPO šalyse – 85 proc. keturmečių). Mokslininkai pripažįsta, kad ankstyvasis ugdymas duoda gerą atsvarą išlyginti šeimų socialinius, ekonominius, kultūrinius skirtumus, padeda lygių galimybių pagrindą.
Iškritimo iš edukacinės sistemos problema. Mūsų šalies švietimo administratoriams ir pedagogams pavyksta pritraukti vaikus iki 16 metų mokytis, beveik visi lanko mokyklą.
EBPO ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kartu su viduriniu išsilavinimu profesiją įgis tik 15 proc. jaunų žmonių, kai EBPO šalyse tokį išsilavinimą įgyja vidutiniškai 46 proc.
Itin populiarus aukštasis mokslas: 2014 metais 55 procentai 25–34 metų jaunų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, EBPO šalyse – vidutiniškai 42 procentais. Bet duomenų pristatymo metu mano pacituota konservatorių programos nuostata palikti 2-3 nacionalinius universitetus ir 10 regioninių kolegijų nebuvo sutikta su džiaugsmu. Diskusija buvo nukreipta labiau studijų programų kokybės, valstybinės kontrolės ir didesnio aukštąjį mokslą prižiūrinčių institucijų įtakos didinimo kryptimi.
Profesinis lavinimas. Lietuvoje vis dar nėra įprasta mokytis profesinėse mokyklose, nors jos pastaraisiais metais ir populiarėja. Dažniau tokias mokyklas renkasi įgiję vidurinį arba kartais netgi aukštąjį išsilavinimą asmenys, kas nėra įprasta EBPO šalyse. EBPO ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje kartu su viduriniu išsilavinimu profesiją įgis tik 15 proc. jaunų žmonių, kai EBPO šalyse tokį išsilavinimą įgyja vidutiniškai 46 proc.
Finansavimas. Analizėje „Žvilgsnis į švietimą“ atskleistas Lietuvos švietimo finansavimo netolygumas ir disproporcijos: Lietuva pradiniam ir viduriniam ugdymui skiria tik 2,7 proc., o EBPO šalys – 3,7 proc., o aukštajam mokslui 1,7 proc., kai EBPO šalys – 1,5 proc.
EBPO apžvalgoje dar kartą pabrėžiamas nepakankamas švietimo finansavimas apskritai: skiriama BVP dalis švietimui tik 4,4 proc., kai EBPO šalyse – 5,2 proc., nors šalių, iš jų ir Lietuvos siekis – ne mažiau nei 6 proc. 2013 metais Lietuva vidutiniškai išleido 6 027 JAV dolerius vienam mokiniui mokyklose įskaitant nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų. Tai gerokai žemiau nei EBPO šalių narių vidurkis (10 943 JAV doleriai). Švietimo analitikai suskaičiavo, kiek kainuoja vieno mokinio parengimas nuo pradinės iki vidurinės mokyklos imtinai. Šiuo požiūriui Lietuvos išlaidos yra maždaug du kartus mažesnės negu EBPO vidurkis.
Lyčių lygybė. Mokytojų amžius. Lietuvoje nedaug skiriasi moterų ir vyrų užimtumo lygis, tačiau aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys Lietuvoje uždirba 24 proc. mažiau negu tokį pat išsilavinimą turintys vyrai. Mūsų šalyje vyrauja mokytojos moterys, o mokytojai yra senesni, nei vidutiniškai EBPO šalyse. 2014 metais 97 proc. pradinių mokyklų mokytojų Lietuvoje buvo moterys ir 41 proc. mokytojų buvo 50 metų ir vyresni. Kai EBPO šalių vidurkis – 82 proc. moterų ir tik 30 proc. mokytojų 50-ies metų ir vyresni. Tai akivaizdus strateginis iššūkis pedagogų rengėjams, nes jau dabar į kai kurias studijų programas nesurenkama studentų.
Problemos, kurias mato EBPO
Kai aš viešai vardinau šias problemas, tiek mokyklų advokatai, tiek jiems pataikaujantys politikai pyko. Bet apžvelgdami mūsų švietimo sistemą EBPO ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai būtina išspręsti kai kurias opias problemas.
1. Lietuvos švietimo kokybė, mokinių pasiekimai turi būti gerokai aukštesni
Ir EBPO, ir Europos Komisijos, ir Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje yra iškeltas siekis pagerinti mokinių pasiekimus, t. y. pirmiausia nukreipti pastangas mažinti žemus pasiekimus (mokinių, nepasiekiančių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių mokymosi pasiekimų lygio dalis, turi būti mažesnė nei 15 proc.).
Kol kas Lietuvos rezultatai prastesni nei EBPO vidurkis ir visų kaimynų visų tarptautinių tyrimų (PISA ir kt.). Nedžiugina Lietuvos rezultatai ir suaugusių švietimo srityje. Tarptautinis EBPO PIAAC tyrimas parodė, kad 16–65 metų Lietuvos žmonės gerokai atsilieka nuo kitų šalių pagal gebėjimą spręsti problemas, nėra aukšti ir kitų gebėjimų rezultatai.
2. Ugdymo orientavimas
Ekspertai kelia itin opią baigiamųjų egzaminų, testavimų problemą. Lietuvos švietimo sistemą išbalansuoja ir visuomenės nepasitenkinimą sukelia orientacija tik į akademinius, kognityvinius pasiekimus, per menkas dėmesys mokinio praktinei raiškai, ilgalaikio rezultato siekiui, bendrosioms kompetencijoms. Primintas nepakankamas profesinis ugdymas Bendrojo lavinimo laikotarpiu.
3. Pedagogų rengimas
Nesutvarkytas kokybiškas ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis pedagogų rengimas. Problema – mokytojų rengimas, jų karjera, kvalifikacijos tobulinimas. Mokytojas turi būti pagrindinis veikėjas, orientuotas į mokinių pasiekimus, sąlygojantis kiekvieno mokinio pažangą. Lietuvos aukštosios mokyklos turi būti tarptautinių bendrijų narės, aktyviai įsitraukiančios į mokslines diskusijas, kaip rengti mokytojus.
4. Netinkamo mokyklų tinklo problema
Akcentuojama, kad mokyklų tinklas turi būti išplėtotas mokinių naudai, t. y. garantuoti aukštą mokymo ir mokymosi kokybę, o ne darbo vietas. Kol kas dabartinis mokyklų tinklas (bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ar aukštojo mokslo) nėra mokinių ir studentų mokymosi kokybė garantas.
Mūsų švietimo institucijų dydis, klasės dydis yra vienas iš mažiausių, jei lyginame su EBPO šalimis, tačiau klasių mažumas negarantuoja geresnės kokybės, ir net atvirkščiai. Mokinių – mokytojų santykis visoje švietimo sistemoje yra vienas mažiausių tiek EBPO tiek ir Europos sąjungos šalių tarpe. Lietuvos švietimo ištekliai turėtų būti gerokai geriau valdomi.
Tai pagrindinės Lietuvos švietimo problemos EBPO akimis lyginantis su kitomis šio išsivysčiusių šalių klubo valstybėmis narėmis. Tikiuosi, kad šie duomenys bus naudingi aiškiau suvokiant švietimo vystymo(si) Lietuvoje perspektyvas ir pasitarnaus ateinančiai LR Vyriausybei.
Prof. Dainius Pavalkis yra eurokomisaro, atsakingo už tyrimus, mokslą ir inovacijas, Carloso Moedaso patarėjas
