 |
Lietuvoje iki tam tikro laiko (jei domėn neimsime pirmaisiais Nepriklausomybės atgavimo metais susikūrusius ekologinius judėjimus) jokių žaliųjų nebuvo. Tiksliau, jie buvo, bet į politiką per daug nesikišo. Tiesiog jie darė nors nedidelius, bet prasmingus darbelius. Situacija radikaliai pakito, kai pakvipo pinigais, o tiksliau, pradėti esmingai spręsti energetikos klausimai.
Štai paskutinis precedentas: saviidentifikacijos beieškantis susivienijimas Žali.lt kreipėsi į Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partiją ir Lietuvos valstiečių liaudininkų ir žaliųjų sąjungą siūlydamas bendromis pastangomis siekti referendumo dėl atominės jėgainės statymo Lietuvoje. Nenoriu prognozuoti, tačiau labai abejoju konsensuso galimybe. Priežastis paprasta: pirmiausiai tai daroma renkant politinius dividendus, o antra – „referendumininkų“ susivienijimas mažai tikėtinas .
Ką jau kalbėti apie visai neseniai atsiradusį balsingą Lietuvos žaliosios politikos institutą. Peržvelgiau šio „instituto“ internetinę svetainę: matomiausioje svetainės vietoje puikuojasi klausimas: „Ar reikia Lietuvai atominės elektrinės?“ Ir niekur nepavyko rasti aiškios nuostatos, kad mes prieš atominę energetiką iš principo! Visur tik apie tai, kad „mes prieš atominę jėgainę Lietuvoje“.
Toks žaliųjų, o veikiau raudonųjų, dviveidiškumas glumina. Visi girdėjome apie Lietuvos pašonėje (50 km) bandomas statyti jėgaines. Jei aš būčiau tikras žaliasis pirmiausiai kryžium gulčiau prieš šias statybas, prieš tai, kad Lietuva pirktų elektros energiją iš užsienyje pastatytų atominių jėgainių.
Tačiau dabar apie šiuos dalykus visi tyli. Ir referendumo klausimas – leiskite spėti – bus formuluojamas taip: „Ar jūs sutinkate, kad Lietuvoje būtų statoma atominė elektrinė?“ Tuo tarpu gerokai teisingiau būtų klausti: „Ar jūs prieš atominę energiją iš principo?“ Arba „Ar norėtumėte, kad Lietuva pirktų 50 km nuo valstybės sienos branduoliniu būdu pagamintą elektrą?“
Ir visa tai mums siūlo tie, kurie kažkodėl save vadina žaliaisiais.
Beje, aš pats taip pat esu prieš atominę energetiką, bet reikia skaičiuoti ar vėjas, vanduo, saulė ir šiukšlės mums prigamins pakankamai elektros ir šilumos. Vienintelė išeitis – mažesnis vartojimas, bet patys žinote, kad to nenutiks, nes „blogiau“ gyventi niekas nenori.
Ir pabaigai: Lietuva jau dabar yra branduolinėmis atliekomis apsikrovusi valstybė.
