Naujuoju paketu reikėjo KARTAIS padidinti mokesčius už aplinkos teršimą. Padidinti KARTAIS! Verslas gavo laiko prisitaikyti – 11 mėn. Čia pagalvojau, o jeigu Europos Sąjunga šiemet pakeltų Lietuvai šešis kartus kokius nors mokesčius vardan aplinkos apsaugos ir nurodytų prisitaikyti per 11 mėn.? Jeigu mums namuose kaip teršėjams šiukšlių išvežimo kainą savivaldybės pakeltų kelis kartus? Juk mes visi teršėjai – ir vartotojai, ir gamybininkai, ir politikai. Politikai turėtų sumokėti už įstatymų „taršą“. Už taršą galima netgi norėti susimokėti daugiau, tačiau tokiu atveju reikia žinoti, kad pinigai bus tikslingai panaudoti ir aplinka labiau apsaugota. Šiandien visiems aišku viena, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema neveikia, vadinasi, pinigai nebus panaudoti tikslingai.
Dar reiks verslui pagal naujus įstatymus susimokėti už valstybinius laboratorinius tyrimus, jeigu bus nustatyta neleistina ar normas viršijanti tarša. Ar baudos, kurios skiriamos už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą, šių valstybės paslaugų neturėtų apimti? Ar baudos per mažos?
Nustatytos tokios priemonės, kad tarši gamyba būtų nustatyta ir sustabdyta nesuteikiant jokio šanso įmonei ištaisyti trūkumus. Juk retai ir šiandien gamybos įmonės gali sumokėti Aplinkos apsaugos departamento paskirtas baudas. Teismai šias paskirtas baudas dažniausiai sumažina KARTAIS. Nes departamento paskaičiavimai taikant metodiką neįtikina teismo.
Naujasis paketas numato naujas galimybes Aplinkos apsaugos departamentui sustabdyti įmonių veiklas (apie galimus įpareigojimus ištaisyti trūkumus, kurie būtų taikomi kartu su sprendimu sustabdyti veiklą, įstatyme neužsimenama). Naujame įstatyme numatyta: „įvykus esminiam objekto ar įrenginio savybių pokyčiui, dėl kurio negali būti laikomasi leidimo sąlygų ar negali būti vykdoma leidime numatyta veikla arba negali būti tinkamai vykdoma valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė, duodamas privalomasis nurodymas sustabdyti tokią veiklą“.
Jeigu negali būti tinkamai vykdoma kontrolė, tai stabdoma įmonės veikla net kai įmonė nėra pažeidėja? Dar keisčiau atrodo reguliavimas, kad jeigu neįmanoma vykdyti taršos leidime numatytos veiklos, tai veikla (kur nevykdoma) yra sustabdoma. Toks reguliavimas, kuris sužlugdo bendrovės veiklą nesant rimto pažeidimo ir nesuteikiant galimybės bendrovei pašalinti trūkumus, pažeidžia ūkinės veiklos laisvę Lietuvoje. Departamento privalomojo nurodymo (bet kurio nurodymo, ne tik dėl veiklos sustabdymo) apskundimas teismui nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Kitaip tariant, visi departamento nurodymai turi būti vykdomi skubiai ir besąlygiškai.
Na ir žinoma, naujuoju paketu sugriežtinta taršos leidimų, TIPK išdavimo tvarka. Mažinant reguliavimo naštą ne viename vertinime atkreiptas dėmesys, kad taršios gamybos įmonės turi gauti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą ir po to kreiptis dėl taršos leidimo ar TIPK išdavimo. Tai viena kitą iš dalies dubliuojančios procedūros, nes didelė dalis duomenų iš atrankos išvados yra perkeliamos į Taršos leidimą ar TIPK. Todėl buvo siūloma išduoti šiuos leidimus efektyviau. Tačiau Seimas vakar pritarė kelių pakartotinių procedūrų ilgesniam vykdymui, įvedant Sveikatos apsaugos ministerijos taip seniai siūlomas pataisas dėl NVSC dalyvavimo išduodant TIPK ir Taršos leidimus (kurioms anksčiau nepritarė pati Aplinkos ministerija).
Pabaigoje apie Aplinkos ministerijos informacines sistemas. Ne tik GPAIS neveikia Lietuvoje. Aplinkos apsaugos srityje nėra valstybės informacinių sistemų vykdant poveikio aplinkai vertinimo, TIPK ir Taršos leidimų išdavimą. Verslas visus dokumentus (poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, paraiškos taršos leidimams ar TIPK leidimams gauti) šiandien teikia tik popierinius ir prie popierinės versijos prideda pilną dokumento elektroninę versiją. Informacinių sistemų nėra ir derinant sprendimus tarp institucijų.
Todėl ne tik verslas negali gauti šių leidimų elektroniniu būdu (po vakarykščių naujovių dar ilgai negalės, nes pareigūnai turės atvykti į vietą patikrinti, ar įvykdytos sąlygos), bet ir Aplinkos apsaugos departamentas bei kitos institucijos negali operatyviai gauti duomenų iš leidimus išduodančios institucijos (Aplinkos apsaugos agentūros).
Advokatė Daiva Dumčiuvienė yra advokatų profesinės bendrijos RIDD Vilnius partnerė
