2018 metais, ieškodami vienijančių idėjų, skatinant visuomenę dalyvauti Valstybės krypties vizijos kūrime, didžiojoje idėjų ir pokyčių konferencijoje buvo paskelbtos 3 idėjos:
- mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.;
- dvigubos pilietybės įteisinimas;
- pagalba jaunoms šeimoms įsigyjant būstus ir biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas.
Apie valstybės paslaugų skaitmenizavimą ir mokytojo profesijos prestižą mus privertė prabilti COVID-19 pandemija ir jos sukelta krizinė situacija. Mokymosi procesas gana greitai perkeltas į virtualią erdvę ir tėvai, priversti būti namuose ir iš dalies dalyvauti savo atžalų pamokose, jei dar nebuvo įvertinę, tai gavo progą suprasti, kokie krūviai tenka mūsų mokytojams.
Pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos šalies pilietybę, referendumą paskatino Jungtinę Karalystę sukrėtęs Brexit referendumas ir jo rezultatai, dėl kurių šiemet ši šalis išstojo iš Europos Sąjungos. Aktyvių užsienyje veikiančių lietuvių bendruomenių organizacijų dėka, pagaliau po daugiau nei penkiolikos metų pilietybės išsaugojimas pasiekė referendumą ir bent jau turėjome progą patikrinti, kiek visuomenė tam yra pasiruošusi. Nors dėl referendumo rezultatų Konstitucijos pataisa nebuvo padaryta, bet didelis pasisakiusiųjų „už” skaičius, skatina ir toliau šio klausimo nepalikti užmaršty, bet atsakingai ruoštis antram referendumui.
Politinio sutarimo dėka, pirmą kartą istorijoje turime tik išeivijai skirtą Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą. Istoriškai užsienyje gyvenančių lietuvių pilietinis aktyvumas balsuojant auga geometrine progresija ir didelio įdirbio dėka, matome vis daugiau įsitraukiančių į Lietuvos pilietinį ir politinį gyvenimą. Kaip žinia, balsavimas šioje apygardoje vyksta kitaip, nei esančiose Lietuvoje: būtina išankstinė registracija www.rinkejopuslapis.lt, tuomet suteikiama galimybė balsuoti paštu arba atvykstant į diplomatines atstovybes. 75% balsuojančiųjų tai daro paštu, tačiau balsuojant net ir tokiu, atrodo, patogiu balsavimo būdu, susiduriame su kliūtimis: pradedant registracijos sistema, kuri vis tobulinama kiekvieniems rinkimams, vis dar ne visiems ir ne iš pirmo karto pavyksta užsiregistruoti.
Kada pasaulio lietuviams rūpimi klausimai nebus atidėliojami arba sprendžiami skubotai, be tinkamo pasiruošimo?
2019 metais Prezidento rinkimams besiregistruojant Jungtinėje Karalystėje sistema ypač strigo ir ne visiems pakako kantrybės bandyti registruotis iš eilės penktą kartą (!), o pašto darbo specifika, pavyzdžiui Italijoje, neleido sėkmingai spėti balsuoti antrajame ture. Kai kurie rinkėjai biuletenius gavo jau pasibaigus rinkimams. Nesiplečiant į technines detales, darosi aišku, kad balsavimas užsienyje yra nemenkas iššūkis.
Jau daugiau nei dešimt metų kalbama apie elektroninį balsavimą balsuojantiems užsienyje. Techninės kliūtys, saugumo reikalavimai, politinės valios stoka verčia manyti, kad tai misija neįmanoma. Bet ar tikrai elektroninis balsavimas, naudotinas bent Pasaulio lietuvių apygardoje, toks sunkiai įgyvendinamas projektas? Kada būsime pasiruošę būti inovatyvūs, drąsūs? Kada pasaulio lietuviams rūpimi klausimai nebus atidėliojami arba sprendžiami skubotai, be tinkamo pasiruošimo?
Elektroniniam balsavimui ne tik reikalinga įstatyminė bazė, bet ir tinkama įranga, saugų balsavimą ir balsuojančiojo identifikavimą užtikrinančios sistemos. LR Prezidento metinėje kalboje išsakyta nuomonė, jog Lietuva turi suteikti galimybę po užsienį išsibarsčiusiems Lietuvos Respublikos piliečiams įdiegti elektroninį balsavimą, suteikė ateities vizijai realybės formą.
Tikėkimės, kad ji neišsisklaidys kaip dūmas po rinkimų ir bent 2024 metais galėsime didžiuotis įgyvendinta misija, kurios rezultatas – dar didesnė Lietuvos Respublikos piliečių įtrauktis į Lietuvos pilietinį ir politinį gyvenimą.
Dr. Dalia Asanavičiūtė yra lietuvių bendruomenės pirmininkė Jungtinėje Karalystėje.
