Pradėkime nuo kandidato į Prezidentus Igno Vėgėlės – nuo populistinių svaičiojimų apie prezidento galimas sumažinti jūsų palūkanas banke Ignas Vėgėlė pereina ir prie mistinių pasisakymų apie neįgyvendinamą referendumą, katę maiše ar dar kažką.
Juk referendumui reikia labai daug žmonių palaikymo ir vietoj telkimo, jėgų sujungimo skatinant savo rinkėjus ateiti balsuoti ne tik prezidento rinkimuose, bet ir Pilietybės referendume.
Akivaizdu, kad lengviau prisiimti nesėkmės pranašo poziciją ir dar dvi savaites prieš referendumą pasinaudoti sena taktika – viskuo apkaltinti konservatorius.
-
Kodėl Lietuvos pasas yra ne tik dokumentas, bet ir emocinis ryšys su tėvyne?
-
„Turėtų būti suprantama“: Seimo pirmininkė atremia kritiką dėl referendumo formuluotės
-
Dauguma žino apie artėjantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo, bet ar ketina dalyvauti?
-
„Kryžiaus žygius teko praeiti“: prasidėjo balsavimas iš anksto renkant prezidentą bei referendume dėl pilietybės
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos įsitraukimas į referendumo organizavimą
Dar 2022 m. Seime pradėjo veikti darbo grupė referendumui dėl daugybinės pilietybės pasirengimui. Į jos veiklą, kartu su kitų Parlamentinių partijų atstovais, buvo įsitraukusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Darbo grupėje, kurioje formavome Konstitucijos 12 straipsnio formuluotę ir konstitucinį įstatymą, buvo tariamasi su teisininkais, visuomenės atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, kur bandyta surasti vieningą sutarimą tiek dėl referendume teikiamo 12 straipsnio formuluotės, tiek dėl referendumo įgyvendinimo ir viešinimo strategijos.
Ir vieningas sutarimas, po rimtų diskusijų buvo rastas.
Tik kažkodėl LVŽS pirmininkas dabar paisto nesąmones, kad konservatoriai tarėsi tarp savęs, nors jo paties partija buvo taip pat įsitraukusi į formuluotės kūrimo, pasitarimų ir diskusijų procesą.
Dar 2023 m. kovo 27 d. teiktą Seimo nutarimą dėl privalomojo referendumo skelbimo pasirašė penki LVŽS nariai.
Balsavime dėl privalomojo referendumo paskelbimo UŽ balsavo 11 LVŽS frakcijos narių, 2 susilaikė ir nei vienas nebalsavo PRIEŠ.
Po šio balsavimo Seimas priėmė ir rezoliuciją „Dėl Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo svarbos“.
Paskelbtoje rezoliucijoje, už kurią balsavo 10 LVŽS frakcijos narių, rašome:
„Lietuvos Respublikos Seimas <...> deda pastangas, kad referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo būtų įgyvendintas sėkmingai, taip stiprinant diasporos pilietinį ryšį su Lietuva.“
Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. referendumą dėl pilietybės organizavo tuo metu buvę valdantieji valstiečiai ir žalieji, bet kažkodėl ir dėl to referendumo nesėkmės kaltina ne ką kitą, o konservatorius.
Nors tuo tarpu buvo kartu organizuojamas kitas referendumas dėl Seimo narių mažinimo, kuris ir buvo nesutarimo priežastis Seime.
Antrasis referendumas, kurį taip norėjo „prastumti“ p. Karbauskis, atnešė Pilietybės referendumui didžiulę žalą, mažinant balsuotojų pasitikėjimą.
Taip pat verta atsiminti, kad finansavimą referendumo viešinimo kampanijai tuometinė Vyriausybė skyrė tik likus mėnesiui iki referendumo.
Taigi agitacinės kampanijos beveik nebuvo matyti ir girdėti.
Žmonių likimų griovimas populizmo sąskaita
Kas atsitiko, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pilnai įsitraukus į referendumo organizavimo procesą, pritarus referendumo dėl pilietybės išsaugojimo svarbai ir davus pažadą dėti visas pastangas dėl referendumo sėkmės, dabar pirmininkas keičia plokštelę?
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad dabartinė referendumo kampanija yra labai vangi, o dėl jau sužlugdyto iš kažkur atsiradusio Landsbergio ir Šimonytės referendumo dar kalti ir patys užsienio lietuviai, nors jiems „<...> ši Konstitucijos pataisa yra aktualiausia.“
Visgi ties mūsų tautiečių kaltinimu Ramūno Karbauskio svaičiojimai nesibaigia ir prasideda sąmokslo teorijų kūrimas: „Jiems reikalinga imituoti referendumo organizavimo pastangas ir gauti užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių balsus rinkimuose.“
Yra liūdna ir apmaudu, kad tiek LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui, tiek jo remiamam kandidatui Ignui Vėgėlei pigus populizmas ir sąmokslo teorijų kūrimas apie referendumo organizavimą dėl kelių tūkstančių rinkėjų balsų yra svarbesnis nei mūsų valstybės piliečių ir visos Lietuvos likimas.
Būtent tokie vieši pasvarstymai ir kaltinimai dėl referendumo nesėkmės, nors jis dar net neįvyko, ir bandymai ieškoti kaltų prieš faktą ir kelia žmonių apatiją bei nenorėjimą dalyvauti rinkimuose.
Taip, referendumo kartelė yra tikrai didelė, bet jei būsime vieningi kaip kumštis, neabejoju, kad sėkmę įmanoma pasiekti. Bet tam turime susivienyti.
Privalome susivienyti. Privalome kartu nešti tiek sėkmės tiek nesėkmės atsakomybę.
Referendumo svarba
Svarbu pabrėžti, kad šis referendumas yra svarbus ne tik užsienio lietuviams, bet ir mums, Lietuvoje gyvenantiems.
Lietuva yra maža šalis ir mūsų tauta, deja, nykstanti. Neturime prabangos kiekvienais metais atimti po tūkstantį Lietuvos Respublikos pilietybių iš lietuvaičių.
Juk tai ne prašalaičiai, tai – mūsų tautiečiai. Mūsų draugai, vaikai ir anūkai. Mūsų giminės, buvę klasiokai ar laimės išvykę ieškoti kaimynai.
Lietuvos pilietybę išsaugoję mūsų tautiečiai su kita pilietybe neįgis jokių privilegijų, papildomų garantijų ar negaus nemokamų sveikatos/socialinių paslaugų vien dėl pilietybės.
Tokie dalykai yra susiję su gyvenamąja vieta ir darbo mokesčiais, ne turima pilietybe.
Be kita ko, pasaulio lietuviai net ir mums esant okupacijoje buvo mūsų laisvės ir nepriklausomybės šaukliai užsienyje.
Tai jie beldėsi į Amerikos politikų duris, rašė laiškus politikams visame pasaulyje. Taip ir dabar jie atstovauja mūsų ir mūsų regiono interesus visame pasaulyje. Tai – mūsų valstybės ambasadoriai.
Neatimkime iš jų ryšio su gimtine. Būkime vieningi, ateikime ir balsuokime!
