Kiekviena valstybė nustato savo pilietybės suteikimo ir netekimo tvarką ir principus. Tačiau nedaugelyje valstybių giežtas dvigubos pilietybės ribojimas yra įtvirtintas konstitucijoje. Daugumoje Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narių valstybių daugybinė pilietybė yra galima be didesnių ribojimų. Šalyse, kuriose formaliai tebesilaikoma vienos pilietybės principo, dažnai taikomos įvairios išimtys, sudarančios galimybes turėti dvigubą pilietybę dideliai visuomenės daliai.
Nors daugelis šalių pastaraisiais dešimtmečiais savo įstatymus dvigubos pilietybės požiūriu liberalizavo, tačiau vos keturios valstybės – Austrija, Estija, Japonija ir Lietuva – galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę vis dar griežtai riboja. Ar yra kitas būdas sušvelninti šiuos griežtus ribojimus mūsų šalyje išvengiant referendumo ar padarant jį „labiau įveikiamą“? Aptarkime šiuo metu viešojoje erdvėje svarstomas idėjas.
Lietuvos konstitucinė pilietybės samprata
Mūsų pilietybės apsauga įrašyta pačioje Konstitucijoje. 12 straipsnis teigia, kad tik įšskyrus atskirus įstatyme numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Šis straipsnis įdėtas į pirmąjį skirsnį, kuriame numatyti Lietuvos valstybės. Todėl šio skirsnio straipsniai keičiami tik referendumu, uždėjus aukštą pritarusiųjų kartelę – 50% nuo visų turinčiųjų balsavimo teisę.
Pilietybės įstatyme yra išskirta vienuolika atskirų atvejų, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Tai asmenys, iki 1940 birželio 15 d. išvykę iš Lietuvos bėgdami nuo okupacijos, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., o taip pat jų palikuonys; įgiję kitos šalies pilietybę dar būnant nepilnamečiais; Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdami kitos valstybės piliečiais; įvaikinti ir kt..
Bandymai plėsti pilietybės išimtis įstatymo būdu
Pilietybės klausimą Konstitucinis Teismas įvairiais aspektais nagrinėjo bene daugiausiai kartų iš visų Lietuvoje kylančių teisinių dilemų. Buvo stengiamasi dvigubos pilietybės aspektą išplėsti ir įtvirtinti įstatyme nekeičiant Konstitucijos.
Paskutinis toks bandymas buvo 2017 m. balandžio 12 d. įregistravus Pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis išvyko iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę – ši išimtis būtų taikoma itin plačiai ir veikiau taptų taisykle nei išimtimi iš jos.
Tuomet projektą pasirašė net 114 Seimo narių, tačiau Konstitucinis teismas 2017 m ketvirtą kartą, kaip ir 2003 m. gruodžio 30 d., 2013 m. kovo 13 d. ir 2016 m. lapkričio 13 d. nutarimais patvirtino savo doktriną, kad referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, nėra daugybinės pilietybės praplėtimo galimybių Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo išvyko gyventi į kitas šalis ir įgijo jų pilietybę – tokiomis išimtimis pagal šiuo metu galiojančią Konstitucijos 12 straipsnio reikšmę gali naudoti tik labai siauras ratas asmenų, kuriems yra taikomos atskiros išimtys.
Kyla kitas galimas teorinis klausimas siekiant išplėsti dvigubos pilietybės galimybių ratą – ar įmanoma Konstituciniam teismui pakeisti nusistatytą doktriną?
Oficiali konstitucinė doktrina formuojama laipsniškai, ji nuolatos plėtojama, oficialios konstitucinės doktrinos koregavimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms. Toks koregavimas – išimtis, pateisinama vien atvejais, kai tai objektyviai neišvengiama. Išimties būtinumas visada turi būti racionaliai įrodytas, konstituciškai pateisintas. Šiuo metu tokių konstituciškai pateisintų sąlygų nėra, todėl konstitucinės doktrinos kitimo galimybė šiuo metu nėra tikėtina.
Referendumo kartelės mažinimas
Vis grįžtama prie Konstitucijos pirmojo skirsnio referendumo kartelės mažinimo idėjos. Konstitucijos pirmojo skirsnio, išskyrus pirmąjį straipsnį, keitimo kartelė numatyta Referendumo konstituciniame įstatyme.
Referendumo konstitucinis įstatymas numato, kad dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo rengiamas privalomas referendumas ir kad šio bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimas galimas tik jeigu tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašą.
2019 metais vykusiame Pilietybės referendume dalyvavo 1 322 135 Lietuvos Respublikos piliečių, iš jų net 956 564 pritarė Konstitucijos keitimui. Teigiamai referendumo baigčiai pritrūko 286 895 balsų „už“. Jeigu kartelė būtų sumažinta iki 40%, pasisakiusiųjų „už“ vis tiek nebūtų pakakę.
Kartelė labai aukšta ir turint neįvykusio 2019 metais Pilietybės referendumo ir kitų referendumų patirtį, nuogąstavimas pagrįstas ir suprantamas, tačiau kartelės mažinimas, ypač esant grėsmei už sienos ir karui Ukrainoje, būtų pavojingas mūsų Valstybei ir jos demokratinei santvarkai.
Kalbama yra ne tik apie kartelės mažinimą norimam keisti Konstitucijos 12 straipsniui, bet ir visiems kitiems, Konstitucijos I skirsnyje esantiems straipsniams – dėl Lietuvos teritorijos vientisumo, valstybinės kalbos, valstybės sostinės, himno – visi šie žūtbūt Lietuvos valstybingumui ir nacionaliniam saugumui svarbūs dalykai būtų lengviau keičiami. Turint omenyje geopolitinę padėtį kartelės mažinimas – ne išeitis.
Kas šį kartą kitaip?
2019 metais vykdant Pilietybės referendumą buvo padaryta klaidų, jam nesutelktas tinkamas dėmesys. Visuomenei buvo pristatyta sudėtinga formuluotė, kurios balsuojantieji nesuprato, žmonės prašydavo balsavimo vietose dirbančių žmonių ar stebėtojų paaiškinti jiems, ką tas papildomas referendumo biuletenis reiškia bei kokia jo esmė. Kartu vyko ir kitas referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo (Seimo narių skaičiaus mažinimo), kuriame buvo skatinama nedalyvauti – dalis žmonių, neimdami šio referendumo biuletenio, nepasiėmė ir antrojo.
Tuo metu buvo daug sumaišties ir mažai aiškumo. Pati informacinė kampanija prasidėjo likus tik mėnesiui iki referendumo, į viešinimą nebuvo įtrauktos savivaldybės, visuomeninės organizacijos, patys politikai menkai ragino savo rinkėjus dalyvauti ir pasisakyti referendume dėl pilietybės išsaugojimo.
Šį kartą jau sutarėme dėl aiškios Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, sudarėme veiksmų planą, kuris jau yra įgyvendinamas. Referendumo viešinimo informacinė kampanija prasidės rudenį, asmenys, gyvenantys užsienyje, registruotis rinkėjo puslapyje galės pradėti likus net septyniems mėnesiams iki referendumo. Įtraukiamos savivaldybės, tikinčiųjų bendruomenės ir nuomonės formuotojai.
Platus sutarimas ir jėgų sutelkimas svarbus sėkmingam Pilietybės referendumui. Vyriausybės kanceliarijos atlikta apklausa parodė, kad referendume dalyvautų 56% piliečių, tačiau potencialiai, veikdami kartu, galime prikviesti net 80% ateiti prie balsadėžių. Užsienio reikalų ministerijos atlikta užsienyje gyvenančiųjų apklausa parodė, kad pilietybės išsaugojimas įgijus kitos valstybės pilietybę – svarbus neišspręstas klausimas. Kviečiu kartu ruoštis Pilietybės referendumui ir vieningai siekti sėkmingos jo baigties.
