Melas, kad Lietuvos nepriklausomos energetikos politika nėra tvari. Tokiu melagingu teiginiu ištisus praėjusius metus stengėsi įtikinti Lietuvos visuomenę Kremliaus pažiūroms atstovaujanti žiniasklaida bei destruktyvias žinutes skleidžiančios socialiniuose tinkluose veikiančios grupės. Kodėl?
Šį pavasarį Lietuvoje vyko savivaldybių rinkimai, dabar – Respublikos Prezidento ir netruks bus Europos Parlamento rinkimai, o kitais metais rengiami Seimo rinkimai. Lietuvoje vyrauja socialinė atskirtis ir šią silpnąją vietą sumaniai išnaudoja destruktyvių ketinimų turinčios interesų grupės. Bandoma įteigti, kad Rusijos tiekiama energija (elektra, dujos) yra pigi, todėl vertėtų rinkti politikus, palankiai vertinančius Lietuvos energetikos ryšius su Rusija.
Dar 2018 m. rudenį Lietuvos Vyriausybė paskelbė apie elektros kainų augimą Lietuvoje, nes brango elektros gamyba tarptautinėse rinkose. Energijos gamybos išlaidos išaugo dėl labai sausos vasaros (dėl sumažėjusio vandens lygio brango hidroelektrinių darbas) bei dėl pabrangusių naftos produktų. Kremliaus požiūrį pristatanti žiniasklaida elektros kainos kilimą aiškino klausdama, ar tikslinga Lietuvai bei Latvijai ir Estijai atsijungti nuo vadinamojo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) elektros žiedo, valdomo iš Maskvos, mat BRELL gali pasiūlyti pigesnę elektros kainą iš Baltarusijos ir Rusijos bendrai statomos Astravo atominės elektrinės.
Nutylima, kad ši atominė elektrinė neatitinka ESPOO (Jungtinių Tautų konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste) saugumo reikalavimų. Nutylima ir tai, kad prasidėjusi Lietuvos elektros tinklų sinchronizacija per Lenkiją su Europa yra įvairiapusiškai naudinga Lietuvai: dėl politikos, ekonomikos, technologijų bei perimamo visaverčio energetikos sistemos valdymo.
Be abejo, niekas Lietuvoje nesidžiaugia pakilusiomis elektros energijos kainomis, bet politinė kaina už energetinį priklausomumą nuo Rusijos yra daug aukštesnė.
Melas, kad afrikinį kiaulių marą paskleidė JAV. Šis teiginys neturi jokio pagrindo.
Praėjusių metų vasarą Lietuvos kiaulių ūkiai stipriai nukentėjo nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio. 2018 m. šis virusas buvo nustatytas visoje Rytų Europoje, įskaitant Rumuniją, Moldovą, Ukrainą, Vengriją, Čekiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Rusijos Kaliningrado sritį. Viruso sparti plėtra padarė daug nuostolių ūkininkams, sukėlė daug nerimo verslo sektoriuje bei visuomenėje. Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas, jis sklinda per laukinę fauną, serga tik kiaulės ir šernai.
Bet Kremliaus pažiūroms atstovaujanti žiniasklaida, nors ir tvirtina besilaikanti aukščiausių žurnalistikos standartų, pasakojo sąmokslo teorijas apie AKM viruso protrūkio priežastis ir kilmę, teigdama, kad protrūkis yra „purvinas Pentagono triukas, sukurtas laboratorijose, ruošiantis biologiniam karui.“
Psichologai pabrėžia, kad ir patys racionaliausi žmonės patiki konspiracijos teorijomis, taip reaguodami į nežinomą, neaiškią situaciją ir bejėgiškumą šiuolaikiniame pasaulyje.
Sąmokslo teorijos yra senas būdas manipuliuoti ir dezinformuoti, kurį Kremlius naudoja nuo sovietinių laikų. Panaši sąmokslo teorija apie AKM buvo platinama praėjusio amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, kai sovietų žiniasklaida papasakojo, jog CŽA atnešė AKM į Kubą, kad pakenktų Kubos ekonomikai ir F.Castro režimui. Per Šaltąjį karą sklido gandai – neva ir Kolorado vabalus JAV atsiuntė į Sovietų Sąjungą, kad sunaikintų sovietinį bulvių derlių.
Akivaizdu, kad Kremliaus tikslas – didinti Lietuvos gyventojų, ypač ūkininkų, nepasitenkinimą, silpninti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos ir JAV bendradarbiavimu bei NATO.
Psichologai pabrėžia, kad ir patys racionaliausi žmonės patiki konspiracijos teorijomis, taip reaguodami į nežinomą, neaiškią situaciją ir bejėgiškumą šiuolaikiniame pasaulyje. Sąmokslo teorijos apie pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, mirtini virusai ar epidemijos, yra itin veiksmingos , norint tarp gyventojų kelti nepasitenkinimą, nepasitikėjimą, baimę.
Melaginga žinutė kaip kibernetinės atakos priemonė. 2018 m. pradžioje TV3.lt patyrė kibernetinę ataką – programišiai įsilaužė į žinių portalą ir paskelbė šmeižtą apie Lietuvos krašto apsaugos ministrą.
Pradinis IP adresas nurodė, kad ataka įvykdyta iš Sankt Peterburgo, Rusijos. Į portalą įsilaužta praėjus dviem dienoms po to, kai Lietuva paskelbė „Magnitskio sąrašą“ – draudimą atvykti į Lietuvą 49 Rusijos piliečiams, pažeidžiantiems žmogaus teises..
Koks galėjo būti tokios kibernetinės atakos motyvas?
Elektriniai laiškai, kurie buvo išsiųsti valstybės tarnautojams, politikams, diplomatams, buvo užkrėsti virusu. Per jį buvo galima gauti prieigą prie asmens duomenų, esančių kompiuteryje ar mobiliajame telefone, jeigu įrenginio savininkas tokį laišką atidarytų. Programišiai pasinaudojo žmogaus silpnybe – smalsumu. Kuo absurdiškesnė žinutė, tuo smalsiau ją perskaityti.
Kibernetinė ataka galėjo būti skirta ir siekiant išbandyti Lietuvos informacinės struktūros atsparumą, valstybės institucijų reagavimo greitį ir aprėptį, bei kaip greitai melaginga žinia gali pasklisti. Naujienų portalai yra informacijos skleidėjai, todėl tai patrauklus kibernetinių atakų taikinys. Labai svarbu ir tai, kad tokie portalai – vienas pagrindinių informacijos šaltinių krizės atveju. Kas būtų, jeigu naujienų portaluose būtų gausu melagingų žinių ar dezinformacijos?
Kuo absurdiškesnė žinutė, tuo smalsiau ją perskaityti.
Bomba, kurios nebuvo.
Praėjusių metų vasarą vienas destruktyvių žinių tinklalapis lietuvių kalba paskelbė, kad JAV bombonešis B-52 Klaipėdos regione netyčia išmetė branduolinės bombos modelį, pataikė į namą ir šis užsidegė. Išgalvota istorija buvo paskelbta birželio 14 d., Gedulo ir vilties dieną, kai minimi didieji 1941–1953 m. Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą ir Aziją. Tinklalapis publikavo suklastotą Pentagono atstovės pasirašytą pranešimą spaudai, panaudodamas Pentagono originalaus pranešimo formatą, bombonešio nuotrauką ir pranešimo autorės vardą.
Melagingų žinių tinklalapio nesutrikdė net tai, kad Lietuvos policija nebuvo registravusi tokio incidento.
LRT informavo žiūrovus, kad degančio namo vaizdas nufilmuotas prieš porą metų kitoje Lietuvos vietoje bei yra mėgėjiškai sumontuotas.
Šios istorijos rodo, kad destruktyvios Kremliaus dezinformacijos operacijos, nors ir nesudėtingos, yra veiksmingos. Tokių veiksmų tikslas – pripildyti viešąjį erdvę apgaulingų pasakojimų, kurie dažnai prieštarauja paprastai logikai, bet blaško visuomenės dėmesį, kelia nerimą, sėja sumaištį.
Melagingi pasakojimai verčia valstybės institucijas skirti jėgų, laiko ir tokias „žinias“ tikrinti bei paneigti. Tai labai svarbi ir būtina veikla – demaskuoti destrukciją visuomenėje keliančias žinias. Kita vertus, akivaizdu, kad reikalingos ir kitos aktyvios priemonės, kurios stiprintų visuomenės atsparumą destruktyvioms žinutėms. O tai jau valstybės strateginės komunikacijos sritis.
Dalia Bankauskaitė yra Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbė; Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytoja.
