Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotoje jaunųjų mokslininkų parodoje – konkurse pristatyti prototipai skyrėsi ne tik sudėtingumu, originalumu, praktiniu pritaikymu, bet ir pateikimu.
Akivaizdu, kad „Technoramoje“, kuri laikoma naujų technologijų teikiamos naudos platforma, pasikartojo jau anksčiau laboratorijose matyta situacija – mokslininkams trūksta įgūdžių ir supratimo, kaip savo darbą aiškiai ir patraukliai pristatyti verslo auditorijai.
Mokslininkams trūksta įgūdžių ir supratimo, kaip savo darbą aiškiai ir patraukliai pristatyti verslo auditorijai.
Matydamas tai, prisiminiau visai neseniai „Schmitz Cargobull“ LEAN praktinių mokymų klasėje išmoktą pamoką: pirmiausia, reikia aiškiai įvardyti problemą, kurią norime išspręsti, ir tik po to ieškoti galimų sprendimų.
Nors ten buvo kalbama apie sinchroninės gamybos efektyvumo didinimą, manau, kad jis labai tinka ir mokslinėms bei technologinėms idėjoms pristatyti.
Prieš metus diskutavau su prestižinės JAV verslo mokyklos profesoriumi. Jis nurodė, kad norint pergalingai pristatyti savo idėją, svarbiausia atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokia problema yra sprendžiama? 2. Kokia yra siūlomos idėjos esmė? 3. Koks yra sąnaudų ir naudos santykis? 4. Kuo tavo pateikiama idėja yra geresnė nei konkurentų?
Atrodo, viskas žinoma, paprasta ir aišku, tačiau iš visų „Technoramoje“ girdėtų pristatymų, vos keli jaunieji mokslininkai laikėsi panašios sekos. Kitose prezentacijose pranešėjai siekė tik perteikti informaciją, o ne įtikinti.
Kodėl kalbu apie tai, kas jau praėjo? Tai darau sąmoningai, nes akis užkliuvo už antraštės „Technorama 2015“ sujungė mokslą, verslą ir investuotojus“. Teoriškai toks teiginys yra teisingas, nes Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnyje vykęs renginys pritraukė mokslininkus, verslininkus, investuotojus – visi buvome vienoje erdvėje. Tai geras startas, kuris dabar iš technologijų kūrėjų reikalauja veiksmo – sutelkti dėmesį į „Naudą JIEMS“.
Akivaizdu, kad patrauklus ir sėkmingas mokslinių išradimų pristatymas yra būtina mokslinių tyrimų programų dalis. To reikia mokytis ir nesvarbu, ar esi pirmojo kurso studentas, ar prityręs profesorius. Tai yra būtina sėkmingo technologijų kūrėjo kompetencija.
„Ar norite daugiau sužinoti apie praktišką įrankį, kuris pakeis jūsų požiūrį į vizitines korteles?“ – puikia anglų kalba paklausė parodoje dalyvavęs latvis.
„Ar norite daugiau sužinoti apie praktišką įrankį, kuris pakeis jūsų požiūrį į vizitines korteles?“ – puikia anglų kalba paklausė parodoje dalyvavęs latvis. Pasakojimas truko vos kelias minutes, tačiau to pakako inovacijos funkcionalumui suvokti. Jauno kūrėjo iš kaimyninės šalies stendą palikau su mintimi, kad tą programėlę būtinai reikėtų atsisiųsti į savo telefoną. Taigi, 1:0 latvio naudai.
Dr. Dalius Misiūnas yra UAB „Lietuvos energija“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumni asociacijos prezidentas
