Todėl tokios aliuzijos yra mažiausiai nejautrios nukentėjusiųjų nuo tokių nusikaltėlių atžvilgiu.
Kiek tokie pareiškimai daro žalos Lietuvos įvaizdžiui ES, aš irgi palikčiau aiškintis viešųjų ryšių specialistams. Tačiau esu tikras, kad diskusijos šalies viduje turi vykti, t.y. kiek mes, kaip visuomenė, atsakingi už Lietuvos piliečių nusikalstamą veiklą už valstybės ribų. Neteisinga būtų manyti, kad tai tik teisėsaugos reikalas. Bandysiu paaiškinti kodėl.
Europos Sąjungos policijos agentūra (EUROPOL), vertindama visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai kylančias grėsmes, Mobilias organizuotas nusikalstamas grupes įvardina nors ir ne kaip pavojingiausias, tačiau didelį matomumą turinčias ir visuomenės saugumo jausmui labiausiai grėsmes keliančias. Nusikaltimai įvairūs: vagystės iš privačių nuosavybių, plėšimai, automobilių vagystės ir t.t. Aukomis tampa pažeidžiamiausios visuomenės grupės, negalinčios investuoti į saugumo priemonių įrengimą, smulkus verslas, piliečiai, paliekantys automobilius gatvėse ir pan.
Pastarųjų metų tendencija yra tokia, kad tokius nusikaltimus vykdo ne vietiniai smulkūs nusikaltėliai, kuriuos ES policija išmoko kontroliuoti, bet perėjūnai, atvykstantys su konkrečiu tikslu vykdyti nusikaltimus ir tuoj pat išvykstantys. Įsivaizduokime grupę asmenų, atvykstančių automobiliu į Vakarų Europos valstybę su tikslu grobti navigacijos sistemas iš automobilių. Per keletą dienų jie gali įvykdyti šimtus vagysčių iš automobilių keletoje skirtingų valstybių ir sėkmingai iškeliauti su prisigrobtu turtu atgal į savo šalis. Arba, realizuoti pavogtas prekes tose pačiose rinkose per gerai organizuotą vogtų daiktų supirkinėtųjų ir platintojų tinklą.
Grįžtant prie nevykusio pokšto, verta pastebėti, kad lietuvių grupės yra ypač aktyvios. Laužiasi į vasarnamius Skandinavijoje, labiau įgudusios vykdo autotransporto vagystes iš turtingų Vakarų Europos valstybių, plėšia juvelyrines parduotuves.
Mobilios nusikaltėlių grupės ypač gerai organizuotos, atvyksta vykdyti nusikaltimų gerai pasirengusios, turėdamos aiškius maršrutus ir uždavinius, naudodamos įvairias maskavimosi gudrybes.
Grįžtant prie nevykusio pokšto, verta pastebėti, kad lietuvių grupės yra ypač aktyvios. Laužiasi į vasarnamius Skandinavijoje, labiau įgudusios vykdo autotransporto vagystes iš turtingų Vakarų Europos valstybių, plėšia juvelyrines parduotuves ir t.t.
Keistas dalykas yra tai, kad vykdyti žemesnio pasirengimo laipsnio reikalaujančius nusikaltimus vyksta kriminalinės praeities neturintys ir Lietuvos teisėsaugai beveik nežinomi asmenys. Tai – nelaimėliai, susigundę lengvo pasipinigavimo galimybe, dažnai net nenutuokiantys, į kokias šalis ir kokių nusikaltimų vykdyti atvykstantys. Priežastys, kodėl jie vyksta plėšikauti į Vakarų Europos valstybes, pakankamai aiškios – maža tikimybė būti sulaikytam ir ištirpti tankiai apgyvendintose vietovėse, tam tikras visuomenių atsipalaidavimo ir nesirūpinimo turto saugumu lygis, sąlyginai mažos bausmės už tokius nusikaltimus ir t.t.
Štai čia ir paradoksas. Manyti, kad visi nusikaltėliai išvyko ir mes saugūs, yra klaidinga. Nors, viena vertus, galima daryti prielaidą, kad grynieji, gauti už parduotus pavogtus daiktus, sėkmingai stimuliuoja Lietuvos ekonomiką, tačiau nesuvokiame, kad auga naujos nusikalsti linkusios kartos. Tai parazituojantys organizmai sveikstančioje nuo sovietinių laikų percepcijos, kad vogti iš valstybės, t.y. „jų“, yra nieko blogo, šalyje. Juk tokį įsivaizdavimą, manau, turi ir šiuolaikiniai tadai blindos, manantys, kad atlieka visuomenės gėrio perskirstymą tarp apsivalgiusių Vakarų ir nepelnytai neturtingų Rytų..
Šioje vietoje noriu užduoti klausimą mums visiems. Kiek mes tolerantiški tokiems reiškiniams, kai džiaugiamės pigiai įsigiję padėvėtą dviratį, navigacijos sistemą ar mobilųjį telefoną iš turgų turgelių, net nesusimąstydami, kad Vakaruose tokių daiktų niekas pigiai neparduoda?
Naivu, jei ne nusikalstama, tikėtis, kad pigiau nei rinkos kaina įsigytos elektronikos prekės, juvelyriniai dirbiniai, drabužiai ir t.t. atkeliauja iš išparduotuvių, bankrutuojančių firmų ir pan. Ypač, jei niekas nepateikia tokių prekių legalią kilmę patvirtinančių dokumentų. Be to, ar kas klausia?
Va čia ir klausimas. Ar tikrai nusikaltėliai emigravo iš Lietuvos? Galbūt. Bet neilgam.
Dangis Kriščiūnas yra Lietuvos policijos atašė Europos policijos agentūroje (EUROPOL)
