Vartotojų teisę į prekės kokybę užtikrina tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos teisės aktai. Taigi kokia yra ne visiems žinoma, bet, ko gero, kiekvienam vartotojui aktuali teisinė praktika?
Teisinis reguliavimas numato pardavėjo pareigą garantuoti prekės kokybę. Kitaip tariant, pardavėjas garantuoja vartotojui, kad perduodamas daiktas bus tinkamos kokybės, t.y. atitiks vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis, atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.
Pagal įstatymą, pardavėjo suteikiamos garantijos terminas yra dveji metai. Tai reiškia, kad pardavėjas atsako už daikto trūkumus, kurie išaiškėja per dvejus metus nuo daikto perdavimo. Tokiais atvejais, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo: 1) nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Be abejo, savo iniciatyva pardavėjas gali nustatyti ir ilgesnį garantijos terminą (komercinė garantija), tačiau negali sutrumpinti įstatyminės garantijos termino. Jeigu vartotojas turėjo galimybę įsigyta preke naudotis didesniąją garantijos laiko dalį, pavyzdžiui, 18, 20 ar 23 mėnesius, teisinis reguliavimas vis tiek negali būti aiškinamas taip, kad daiktas esą yra kokybiškas ir atitinka vartotojo pagrįstus lūkesčius. Prekė turi išlikti tinkamos kokybės visą numatytą laikotarpį, o ne tam tikrą jo dalį.
Teismų praktikoje apstu atvejų, kai įsigyto daikto trūkumas išaiškėja ne iš karto – prekė tik iš pradžių veikia tinkamai, todėl vartotojas neturi jokio pagrindo įtarti, jog jam buvo parduotas netinkamos kokybės produktas. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams ir problemos priežastims išryškėti iš tikrųjų gali reikėti daugiau laiko. Nepaisant to, bet koks vėlesnis defekto paaiškėjimas nepaneigia fakto, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą. Atsižvelgdamas į ESTT praktiką, LAT yra pažymėjęs, kad įstatymai nereikalauja, jog daikto defektas būtų akivaizdus įsigyjant prekę. Taigi vartotojas gali reikalauti pakeisti prekę kita ar kitaip ginti savo teisėtus interesus, jei yra priežastys prekės defektui išryškėti ar atsirasti ateityje, garantinio laikotarpio metu.
Iš kitos pusės, Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado dėl pirkėjo kaltės: pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, taip pat dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadinasi, prekės instrukcijoje nurodytų prekės naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas gali tapti pardavėjo atsakomybę šalinančia aplinkybe.
Pravartu atkreipti dėmesį, kad vartotojas neturi teisės nutraukti sutarties su pardavėju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Esant šalių ginčui, vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti pardavėjo grąžinti sumokėtą kainą vertinama proporcingumo aspektu – teismas visuomet privalo atsižvelgti, ar sutarties nutraukimas nesukels kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar toks žingsnis yra protingas, turint galvoje konkrečias bylos aplinkybes.
Svarbu paminėti ir tai, jog pardavėjui pateikus sutarties neatitinkančią prekę, netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Be to, pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių.
Vartojimo ginčams taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu bendrasis teisinis reguliavimas nustato 6 mėnesių ieškinio senaties terminą dėl daikto kokybės reikalavimų. Taigi vartotojas, kuris mano, kad jo teisės bei įstatymų saugomi interesai buvo pažeidžiami, į teismą turėtų kreiptis ne vėliau kaip per dvejus metus.
Danguolė Bublienė yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
