„Danpower Baltic“ stebina nesiliaujantys siekiai – net po taikos sutarties pasirašymo – įtraukti bendrovę į Lietuvos politinius procesus bei valstybinės energetikos monopolio autorių interesų pinkles, pasėti abejones energetikos sektoriaus skaidrinimo procese.
Diskusijos, kuriose skiriasi atsakomybės
„Danpower“ Lietuvoje investavo beveik 100 mln. eurų ir mes tikėjomės, kad čia bus galima dirbti turint ilgalaikę atsinaujinančios energetikos strategiją, aiškias ir visiems vienodas taisykles, valią laikytis žodžio ir įstatymų viršenybę.
Šiandien akivaizdu – užsienio ir privačioms investicijoms Lietuvos energetikoje kuriamos dirbtinės kliūtys. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybių įmonės su diskriminaciniais ribojimais nesusidūrė.
Išskirtinės sąlygos sudaromos ir privačioms kompanijoms, radusioms stogą po „partneryste“ su valstybinėmis bendrovėmis. Mus stebina, kad – prisidengdama valstybinės svarbos projektų statusu – „Lietuvos energija“ ir valstybė proteguoja bei sukuria išskirtines konkurencines ir net monopolines teises atliekų deginimo sektoriuje privačiai kompanijai „Fortum“.
„Fortum“ kreipimasis į teismą, kuomet buvo tvirtinama mūsų ir Energetikos ministerijos taikos sutartis, labai aiškiai atskleidžia, kas iš tiesų visą laiką stovėjo už dirbtinių problemų, su kuriomis susidūrėme bandydami investuoti į atsinaujinančią energetiką Lietuvoje.
Ir dabar už bandymų įtraukti mus į politines batalijas mes matome tų pačių šešėlinių veikėjų eskaluojamus dirbtinius klausimus, kuriais siekiama vieno – išsaugoti sau susikurtas išskirtines sąlygas.
Mus neramina, kad ekonominės klaidos šiuose projektuose gali lemti tai, kad jų išlaikymo kaštai ateityje kris ant gyventojų pečių, o valstybė, siekdama išlaikyti projektų atsiperkamumą, vėl ims jiems kurti išskirtines konkurencines sąlygas rinkoje, – rašo Artūras Kliukevičius.
Vilniuje ir Kaune įgyvendinami atliekų deginimo projektai mums nekelia konkurencinės grėsmės. Pavojingos visai rinkai yra išskirtinės sąlygos, kuriomis šie projektai atsiranda ir gali veikti ateityje. Mes manome, kad šie atliekų deginimo projektai yra per dideli Lietuvai, statomi brangiau nei kaimyninėse valstybėse, jiems gali pritrūkti deginti tinkamų atliekų.
Projektų sumanytojai – kartu su jumis – tvirtina priešingai. Turbūt tokia diskusija yra normali. Skiriasi tik diskutuojančių pusių atsakomybės, ypač kai viena iš jų iš esmės niekuo nerizikuoja, prisidengdama valstybės parama ir mūsų visų – ES – lėšomis.
Tuo tarpu mus neramina, kad ekonominės klaidos šiuose projektuose gali lemti tai, kad jų išlaikymo kaštai ateityje kris ant gyventojų pečių, o valstybė, siekdama išlaikyti projektų atsiperkamumą, vėl ims jiems kurti išskirtines konkurencines sąlygas rinkoje.
Klausimai iš šešėlio
„Danpower Baltic“ taikos sutartį su Energetikos ministerija patvirtino ne tik Vyriausybė, bet – ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas taip pat patvirtino, kad ši sutartis niekaip nepažeidžia viešojo intereso.
Nepaisant to, mes regime nesiliaujančius siekius bet kokia kaina kvestionuoti bei stabdyti pasirašytos taikos sutarties įgyvendinimą, taip išsaugant išskirtines sąlygas neskaidriai konkurencijai.
Mums užduodamuose klausimuose neretai matome ne natūralų norą išgirsti atsakymus, o tik siekį iliustruoti jais savo išankstines nuostatas, ne kartą girdėtas iš šešėlinių energetikos veikėjų, kurie – kaip aiškėja – ir stovėjo už kliūčių, keltų mūsų investicijoms.
Jūs patys, regis, nė neslepiate nekreipiantys dėmesio į kontekstą ir besidomintys tik viena iš suinteresuotų pusių – mūsų kompanija.
Tačiau neprarandame vilties, kad pradėsite ne tik kelti klausimus, bet ir atviromis akimis matyti atsakymus. Jūs pats (atsakymas adresuotas 15min reporteriui Dovydui Pancerovui, – 15min) turbūt sutiksite, kad žurnalistas turi būti visuomenės sargas, o ne vienašališkai tarnauti interesų kovose.
Gal tuomet ir jums pačiam pasirodys keista, kad savo pozicijai dėl taikos sutarties pagrįsti bene daugiausiai remiatės žmogumi, dėl kurio vadovautos Vyriausybės sprendimų ir buvo kilusi visa ši konfliktinė situacija.
Nors mes pasirašyta taikos sutartimi iš Lietuvos valstybės gavome vienintelį dalyką – pažadą laikytis bent dalies savo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų dėl tarifų. Ir tik Kaune.
Politikos koridoriais – oponentams iš paskos
Atmetame bandymus įtraukti „Danpower Baltic“ į Lietuvos politinius procesus ir užtikriname, kad savo interesų siekiame skaidriai, vadovaudamiesi aukščiausiais verslo etikos standartais.
„Danpower Baltic“ niekada niekaip nerėmė politinių partijų ar pavienių politikų. Tikimės, kad to nedarė ir valstybinės energetikos kompanijos bei jų partneriai.
Jūsų klausiamu 2015-2018 m. laikotarpiu esame susitikę su energetikos ministrais Roku Masiuliu ir Žygimantu Vaičiūnu, viceministru Vidmantu Macevičiumi, aplinkos ministrais Valentinu Mazuroniu ir Kęstučiu Navicku, viceministrais Mindaugu Gudu ir Daliumi Krinicku, buvusia patarėja Vilma Karosiene, taip pat Seimo Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu, Prezidentės patarėju Arūnu Moliu, Premjero patarėju Luku Savicku. Ne kartą bandėme susitikti ir su dabartiniu Premjeru, tačiau būdavome nukreipiami į Energetikos ministeriją.
Neabejojame, kad valstybinės energetikos kompanijos bei jų privatūs partneriai galės jums pasigirti daug produktyvesniais santykiais su politikais jus dominančiu laikotarpiu.
Susitikimų su politikais metu kėlėme klausimus dėl skaidraus šilumos ūkio reguliavimo, valstybės įsipareigojimų skatinamųjų elektros supirkimo tarifų temoje, dėl realaus atliekų kiekio Lietuvoje ir valstybės bei ES paramos atliekų deginimo projektams, – rašo Artūras Kliukevičius.
Susitikimų su politikais metu kėlėme klausimus dėl skaidraus šilumos ūkio reguliavimo, valstybės įsipareigojimų skatinamųjų elektros supirkimo tarifų temoje, dėl realaus atliekų kiekio Lietuvoje ir valstybės bei ES paramos atliekų deginimo projektams.
Atsakydami į jūsų klausimą, taip pat pažymime, kad nei „Danpower Baltic“, nei jos įgalioti atstovai niekada nesikreipė į energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną ir neprašė įtikinti finansų ministrą Vilių Šapoką persvarstyti galimybę Vilniaus kogeneracinei jėgainei gauti ES paramą, anot jūsų, „mainais į tai siūlant alternatyvų „Danpower Baltic“ projektą“.
Vilniaus savivaldybės administracijai 2017 m. esame išsiuntę raštą, kuriame pasiūlėme atliekų deginimo projektą sostinėje įgyvendinti pigiau nei „Lietuvos energija“ ir be jokios ES paramos. Nesulaukę reakcijos, pasiūlymą pakartotinai išsiuntėme Vilniaus merui ir apie tai paskelbėme viešai.
Ekspertų žodis
Teisingi jūsų klausimai dėl ekspertų ir tyrimų pasitelkimo, jeigu jie adresuoti visoms suinteresuotoms pusėms – pradedant nuo pirmųjų tyrimus ir ekspertus nusisamdžiusių kogeneracinių jėgainių projektų sumanytojų ir baigiant ekspertais, kuriais remiatės savo straipsniuose.
Pavyzdžiui, apie „Fortum“ užsakymu atliktą „Sweco“ studiją, kurioje, siekiant pagrįsti perteklinius atliekų deginimo projektų pajėgumus, buvo teigiama, jog Lietuvoje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų degintinų atliekų. Šiuos perteklinius skaičiavimus vėliau paneigė net Aplinkos ministerija, nurodydama, kad šalyje nesusidaro nė pusės tiek degintinų atliekų.
Atsižvelgiant į prieštaringą informaciją, ties kuria klupo pati Aplinkos ministerija, nuolat kaitaliojusi savo prognozes, natūralu – siekėme gauti objektyvią informaciją.
Todėl, vykdydami atsinaujinančios energetikos veiklą, konsultavomės su įvairiais ekspertais. Tarp jų – ta pati „Sweco“, taip pat „Baltic Engineers“, „Cowi“, „Ekokonsultacijos“, „Sustainable Business Solutions“, Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacija ir net „AF-Consult“, vykdanti „Lietuvos energijos“ deginimo jėgainių techninę statybų priežiūrą. Tarp mūsų partnerių nėra jūsų minimo Vido Pociaus.
Kaune ketinome statyti atliekų deginimo jėgainę, todėl iš „Baltic Engineers“ buvome užsakę šalyje susidarančių degintinų atliekų studiją. Remdamiesi ja, miesto savivaldybei siūlėme statyti dvigubai pigesnį projektą, nei dabar „Lietuvos energija“ įgyvendina su „Fortum“, – rašo Artūras Kliukevičius.
Kaune ketinome statyti atliekų deginimo jėgainę, todėl iš „Baltic Engineers“ buvome užsakę šalyje susidarančių degintinų atliekų studiją. Remdamiesi ja, miesto savivaldybei siūlėme statyti dvigubai pigesnį projektą, nei dabar „Lietuvos energija“ įgyvendina su „Fortum“. 2016 m. pristatėme projektą merui Visvaldui Matijošaičiui bei organizavome Kauno savivaldybės atstovų vizitą į Vokietijoje mūsų pastatytą ir veikiančią atliekų deginimo jėgainę.
Svarbu pažymėti ir tai, kad Europos Bendrasis teismas nagrinėja mūsų inicijuotą bylą dėl ES paramos skyrimo Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Teismas prašė, kad duomenis dėl galimo atliekų trūkumo ir CO2 kiekių verifikuotų sertifikuoti ekspertai. Atsižvelgdami į tai, kreipėmės į mokslininkus – užsakėme Kauno technologijos universiteto studiją dėl atliekų kiekio įvertinimo. Taip pat užsakėme „Sustainable Business Solutions“ studiją dėl CO2 kiekių.
Ekspertiniai pajėgumai Lietuvoje yra pakankamai riboti. Todėl mes, kaip ir kogeneracinių jėgainių sumanytojai, esame bendradarbiavę su dauguma iš galinčių tai daryti – nebent išskyrus keletą ekspertų, kuriuos jūs sėkmingai naudojate straipsniuose savo pozicijoms pagrįsti. Neturime pakankamai duomenų, kad galėtumėme atsakyti į numanomą jūsų klausimą apie galimus pastarųjų ekspertų sutartinius santykius.
Tačiau esame tikri, kad ekspertai, nepriklausomai nuo užsakovų, sąžiningai atlieka savo darbą ir pasirašo tik po tuo, kuo patys yra tikri, nes geras vardas – bene svarbiausia, ką jie turi. Neabejojame, pavyzdžiui, kad portalo redakcijos gaunami užsakymai iš Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų taip pat niekaip neįtakoja žurnalistų rašymo apie atliekų pakankamumą.
Komercinė mūsų užsakytų studijų vertė – konfidenciali bendrovės informacija. Bet esame pasiruošę tartis su vykdytojais dėl jos atskleidimo, jei tokią informaciją atskleis ir kiti rinkos dalyviai, pavyzdžiui, „Lietuvos energija“ ir „Fortum“.
Tačiau svarbiausias klausimas išlieka – kas prisiims asmeninę atsakomybę, jei paaiškės, kad ekspertai ir mokslininkai, teigiantys, jog šalyje nepakaks degintinų atliekų, vis tik buvo teisūs?
Šis „Danpower Baltic“ generalinio direktoriaus Artūro Kliukevičiaus komentaras buvo atsiųstas atsakant į 15min klausimus, susijusius su ketvirtadienį skelbiamu žurnalistiniu tyrimu apie verslo įtaką politikams.
