Ginkluotė iš JAV – masinė gamyba ir patraukli kaina
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės arsenale yra gana daug JAV pagamintos ginkluotės. Tai neturėtų stebinti – JAV yra didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje ir svarbiausia Lietuvos sąjungininkė. Lietuvos kariuomenė naudoja JAV pagamintus šarvuotus transporterius M113, artimojo nuotolio oro gynybos sistemas „Stinger“, šarvuotus visureigius JLTV ir HMMWV bei daug kitos įrangos. Už keleto metų Lietuvą taip pat turėtų pasiekti ir JAV kariniai sraigtasparniai „Black Hawk“.
Pirkti ginklų sistemas iš JAV, be abejo, yra ne tik praktinis bei ekonominis, bet ir politinis sprendimas, prisidedantis prie gerų santykių su strategine mūsų šalies partnere palaikymo. Kartu, tai yra išties nemažai privalumų suteikiantis pasirinkimas. Kaip bebūtų, JAV gamina vienas pažangiausių ginkluotės sistemų pasaulyje, kurios ne kartą yra įrodžiusios savo pranašumus mūšio lauke. Nekyla klausimų ir dėl tokios ginkluotės atitikimo NATO standartams.
Kitas svarbus aspektas – kaina. JAV neretai gali pasiūlyti įsigyti ginklus ir karinę techniką žemesnėmis kainomis nei kitų valstybių gamintojai, nes turi masinius tokios įrangos gamybos pajėgumus. Dar vienas privalumas dalyvaujant tarptautinėse operacijose su JAV kariuomene ir naudojant tokią pat ar panašią karinę techniką Lietuvos kariuomenė, tikėtina, galėtų pasinaudoti ir išvystytais JAV logistiniais kanalais bei reikiamų dalių tiekimo grandinėmis.
ES tiekėjai suteikia daugiau lankstumo
Kita vertus, ginkluotės įsigijimas iš Europos Sąjungos valstybių taip pat turi nemažai savų pranašumų. Visų pirma, ES gamintojų karinės technikos įsigijimo procesas paprastai yra greitesnis. Šalis, kurios gamintojai sudaro ginkluotės tiekimo sutartį su kita valstybe, turi tokį sandorį patvirtinti. Perkant ginklus iš JAV tai gali užtrukti net pusę metų ar ilgiau. Prekiaujant ginkluote ES viduje patvirtinimas gaunamas žymiai greičiau. Dėl didesnio atstumo iš JAV užsakyta ginkluotė taip pat ir keliauja ilgiau. Visa ginklų kelionė laivais iki Lietuvos gali trukti du ir daugiau mėnesių.
Be to, dauguma Europos gamintojų yra linkę pritaikyti savo produkto vystymo ir gamybos procesus konkrečiam užsakovui. To paties negalima pasakyti apie JAV gynybos pramonės įmones. Kaip minėta, jos karinę techniką gaminą dideliais mastais ir ekonomiškai nenaudinga gamybos specifikacijų keisti dėl mažo užsakovo poreikių.
Nepriklausomai nuo to, iš kokios šalies perkama karinė technika, kiekvienu atveju ginkluotės įsigijimas pirmiausiai turėtų tarnauti šalies saugumo užtikrinimo tikslams. Tai reiškia, kad priimant sprendimus svarbu surasti balansą tarp ekonominių, karinių-techninių ir politinių faktorių. Politiniai sprendimai ne visuomet dera su karine logika, o ekonominiai kriterijai nebūtinai nusveria pirmuosius du. Taigi su šalies gynybos pajėgumų stiprinimu susiję sprendimai nėra tokie paprasti, kaip kartais gali atrodyti.
Politiniai sprendimai ne visuomet dera su karine logika, o ekonominiai kriterijai nebūtinai nusveria pirmuosius du.
Nišų yra ir Lietuvos gamintojams
Tačiau kaipgi su pačios Lietuvos karinės technikos ir ginkluotės vystymo potencialu? Ar galime bent dalį reikiamos karinės technikos pasigaminti patys ir eksportuoti ją kitoms šalims? Ginkluotės vystymui ir gamybai reikalingi atitinkami pajėgumui ir infrastruktūra. Neretai jai išvystyti gali prireikti ne vieno dešimtmečio, todėl, matyt, būtų sunku tikėtis, kad Lietuva pati galėtų pasigaminti ir kitoms šalims eksportuoti tokią karinę techniką kaip šarvuočiai, pėstininkų kovos mašinos ar, juo labiau, tankai. Tam reikia stiprios metalurgijos pramonės, pigios energijos, kvalifikuotų šios srities specialistų ir, svarbiausiai, užsakymų. Viso to stokojant gaminti tradicinę ginkluotę mūsų šaliai paprasčiausiai neapsimoka.
Visgi gynybos sektoriui vis labiau remiantis išmaniosiomis technologijomis, Lietuva galėtų atsigręžti į jų turimą potencialą. Lietuva tikrai galėtų vystyti ir gaminti specializuotas ginkluotės sistemas, kurti sprendimus, kurių dar niekas arba beveik niekas negamina. Vienos iš tokių potencialo turinčių sričių yra ginkluotėje naudojama elektronika ir skaitmeniniai sprendimai, raketinės sistemos, kiti pažangūs, ne mastu ir galia, o tikslumu ir išsaugomomis žmonių gyvybėmis efektyvūs, gynybos sprendimai.
Svarbu nuoseklus darbas
Tam, kad galėtume vystyti šią sritį ir būti joje konkurencingi tarptautiniu mastu, visų pirma, reikia lankstesnės teisinės bazės. Šiuo metu ji nebūtinai yra palanki. Pavyzdžiui, net ir norint gaminti atskirus komponentus ar dalis profesionaliai ginkluotei, Lietuvoje reikalinga A kategorijos ginklų gamintojo licencija. Tai reiškia, kad, jei mūsų šalies įmonė norėtų gaminti, pavyzdžiui, vikšrus tankui, jai reikėtų atitikti tokius pat reikalavimus, kaip ir viso tanko gamintojui, o tai pareikalautų neproporcingai didelių investicijų. Taigi tai tampa nemenku barjeru.
Viena tikrai aišku – siekdama užtikrinti savo saugumą Lietuvos verslas galėtų investuoti į savo valstybės gynybos pajėgumų didinimą, o tai reiškia ir naujos ginkluotės gamybą. Ar karinę techniką pirktume iš JAV, ar Europos, turime vadovautis nuoseklia kariuomenės vystymo strategija. Ji apima ne tik ginkluotės įsigijimą, bet ir integravimą į esamus bei būsimus gynybinius pajėgumus.
Tikrai norėtųsi, kad Lietuvos kariuomenė turėtų pažangiausią ginkluotę – tankus, naikintuvus, bombonešius, balistines raketas ir panašias ginklų sistemas. Tačiau jų integravimas užtrunka, nes bet kurios sistemos įsisavinimui reikia paruošti reikiamą infrastruktūrą ir atitinkamų specialybių ir pasirengimo karius. Taigi didinant Lietuvos saugumą dar tikrai yra ką nuveikti. Svarbu nesustoti ir neprarasti nuoseklumo.
