Jautriausi yra akcijų kapitalo investuotojai, investuojantys į Rusijos kompanijų akcijas, kuriomis prekiaujama Maskvos, Londono ar Niujorko biržose. Krizės metu jie greičiausiai reaguoja į pasikeitusią situaciją ir išaugusią riziką prarasti tų investicijų vertę.
Dėl padidėjusio geopolitinio „triukšmo“ pastaruosius keletą mėnesių buvo pastebima labai aiški tendencija – didelė dalis institucinio kapitalo (t.y. kapitalas investuotas į vertybinius popierius) paliko Rusiją, investuotojai išpardavė turėtas akcijas arba bent jau sumažino turimų akcijų portfelius. Dėl to ženkliai krito įmonių akcijų kainos, o kompanijos nuvertėjo.
Pavyzdžiui, Rusijos centrinio banko publikuojama mokesčių balanso (angl. balance of payments) statistika rodo, kad grynas kapitalo judėjimas per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 63.7 milijardo JAV dolerių, o tai beveik tiek pat, kiek kapitalo „nutekėjo“ per visus 2013 metus (63 milijardai JAV dolerių).
Palyginus su kitomis rinkomis, šiuo metu Rusijos kompanijų akcijomis prekiaujama su didžiulėmis nuolaidomis. Pvz., indeskas MSCI Russia, įtraukiantis didžiausias Rusijos kotiruojamas kompanijas, šiuo metu prekiauja žemu P/E (Price/Earnings) koeficientu (multiple), kuris apie 5x, tuo tarpu pagrindinių JAV rinkų indeksas, kaip S&P 500, šiuo metu prekiauja apie 18-19x. Kitų augančių rinkų, kaip Kinija, Brazilija, Indonezija, indeksų P/E koeficientai yra tarp 13x-19x, kur kas brangesni nei Rusijos rinkos. Tad, tos Rusijos įmonės, kurios siekė artimiausiu metu pritraukti investuotojų ir leisti naujas akcijų emisijas tarptautinėse rinkose, turėjo atidėti šiuos procesus.
Vakarų šalims nuolat diskutuojant apie sankcijas Rusijai, situacija darėsi dar nestabilesnė. Pritaikius ekonomines sankcijas šalies mastu, kai kurie Rusijos ekonomikos sektoriai, pavyzdžiui, energetikos ar finansų, būtų labai smarkiai nukentėję.
Dalis drąsesnių investuotojų šiuo metu pradeda įžvelgti galimybes Rusijos finansų rinkoje, finansinės investicijos į kotiruojamas akcijas tampa patrauklesnėmis, tačiau su didele rizika.
Tačiau šalies lygio sankcijų nebuvo imtasi, jos buvo taikomos individualiai, konkretiems asmenims, kas šiek tiek sušvelnino situaciją. Dalis drąsesnių investuotojų šiuo metu pradeda įžvelgti galimybes Rusijos finansų rinkoje, finansinės investicijos į kotiruojamas akcijas tampa patrauklesnėmis, tačiau su didele rizika.
Likvidžios kompanijų akcijos šiuo metu yra pigios ir turi potencialą brangti. Tokie požymiai jau pastebimi pastarosiomis savaitėmis, tačiau kol kas neįmanoma prognozuoti, kada augimo ciklo pasikeitimas įvyks.
Rinkos atsigavimas gali užtrukti vienerius, tačiau gali užsitęsti ir penkerius ar daugiau metų. Ir tai priklausys ne tik nuo geopolitinės situacijos bei Ukrainos krizės atomazgos, tačiau ir nuo bendros Rusijos ekonominės padėties. O pastaraisiais metais šalies ekonomikos augimas lėtėjo.
Investuotojai supranta, kad Rusijos rinka yra didžiulė, gili ir pakankamai neišnaudota, tad akivaizdu, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į šalį tikrai sugrįš. Kapitalas yra globalus ir investuotojai investuoja visame pasaulyje, kur tik yra galimybė efektyviai įdarbinti kapitalą.
Tiesioginiai investuotojai (arba taip vadinamos tiesioginės užsienio investicijos), tuo tarpu, yra šiek mažiau jautrūs rizikos padidėjimui nei investuotojai į vertybinius popierius. Ilgalaikes investicijas perkelti iš šalies per trumpą laiką yra daug sudėtingiau, tad pasekmės nėra matomos iš karto.
Tendencijos (tiesioginių investicijų) pajuntamos tik po kurio laiko. Tačiau jau dabar galima spėti, kad tendencija bus panaši kaip ir su kapitalo rinkomis. Vakarų kompanijos vadovaujasi tais pačiais kriterijais – stebi, ar geopolitinė situacija ir teisinė sistema šalyje stabili. Taip pat yra nemažai skepticizmo dėl įmonių praktikos valdymo Rusijoje, ypač pasitaikančiomis situacijomis, kai neatsižvelgiama i mažumos investuotojų ar bendrų projektų partnerių balsus.
Kol kas Rusija vis dar turi didelę rizikos premiją ir ši situacija kurį laiką išliks. Šalis turės įrodyti, kad grįžta į partnerystės ir politinio stabilumo lygmenį. Kol kas problemos, nors jau mažiau opios, bet vis dar išlieka – politinė trintis su Vakarų valstybėmis ir pažeistas Rusijos kaip partnerės įvaizdis.
Darius Daubaras yra bankininkas, turintis 15 metų investicinės bankininkystės ir investicijų valdymo darbo patirtį Niujorke, Londone ir Hongkonge, Lietuvių Londono Sičio klubo (LCLC) vienas iš įkūrėjų, ilgametis narys ir buvęs klubo prezidentas
