UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ prieš metus atliko 2015 metais Lietuvoje suvartoto alkoholio skaičiavimus – tuomet vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui teko 13,13 litrų gryno alkoholio. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad Lietuvoje suvartojama apie 16–18 litrų grynojo alkoholio vienam suaugusiam žmogui, ir skyrė Lietuvai pirmą vietą.
Tuo tarpu tiek NTAKD, tiek Statistikos departamentas skelbia, kad kiekvienam vyresniam nei 15 metų amžiaus Lietuvos gyventojui praėjusiais metais teko apie 13,2 litrų legalaus absoliutaus alkoholio. Šį skaičių patvirtina ir VMI akcizinių prekių apskaitos duomenys.
Taigi, skaičiai sutampa.
Naujausia VMI informacija rodo, kad, lyginat šių metų dešimties mėnesių rezultatus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas didmeninių alkoholio pardavimų kritimas visose kategorijose: tiek stipriųjų gėrimų, tiek vyno, tiek alaus. Didžiausią nuostolį patyrė spiritinių vynų rinka – didmeniniai pardavimai šioje kategorijoje krito 34 proc. Atsižvelgdami į tai, kad prieš didėjant akcizams prekybininkai kaupė alkoholinių gėrimų atsargas, ir į VMI skelbiamus duomenis, galime teigti, kad legali alkoholinių gėrimų rinka šiais metais traukėsi apie 15 proc.
Jei skaičiuojame, kad 2017 metais vartojimo kritimas yra apie 15 proc., tai šiemet vienam gyventojui tenka apie 11,3 l legalaus alkoholio. PSO duomenimis, neapskaitytas alkoholis Lietuvoje sudaro 7,8 proc. Jei susumuosime legalų ir nelegalų alkoholį, gausime, kad vienam lietuviui jo tenka apie 12,2 l.
Jei skaičiuojame, kad 2017 metais vartojimo kritimas yra apie 15 proc., tai šiemet vienam gyventojui tenka apie 11,3 l legalaus alkoholio.
Tačiau yra dar vienas svarbus dalykas, kurio negalima pamiršti, kai skaičiuojame lietuvių alkoholio vartojimo lygį. Dalį alkoholinių gėrimų Lietuvoje nuperka iš mūsų šalies į Didžiąją Britaniją, Airiją, Norvegiją ar Švediją emigravę gyventojai, nes tose šalyse alkoholio kainos keletą kartų didesnės nei Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šis skaičius gali siekti iki 2 litrų vienam vyresniam nei 15 metų asmeniui. O jei ir abejotume šiuo dydžiu, vis vien negalime nesutikti, kad emigrantai išsiveža dalį alkoholio – tai visiems žinoma tiesa. Taigi drąsiai galime daryti išvadą, kad vienam gyventojui tenkantis alkoholio kiekis šiais metais jau nesiekia nė 12 litrų.
Atkreipkite dėmesį – šis skaičius nė iš tolo nepanašus į PSO skelbtą statistiką, kad kiekvienas iš mūsų išgeria po 16–18 l.
PSO bandymą mums skirti pirmą vietą pasaulyje paneigia ir Europos Komisijos (EK) tyrimas „Special Eurobarometer 331“, skirtas išsiaiškinti Europos Sąjungos (ES) gyventojų alkoholio vartojimo įpročius.
Jame buvo skelbta, kad iš tų lietuvių, kurie per pastaruosius metus vartojo alkoholį, paskutinį mėnesį gėrimų ragavo tik 77 proc. gyventojų. Palyginus su kitų šalių statistika, atsidūrėme 26 vietoje tarp 27 ES šalių.
Taigi, 12 litrų, tenkančių kiekvienam šalies gyventojui, niekaip nesiekia PSO minėtų 18 litrų. Ar šis visuomenę gąsdinantis skaičius buvo svarbus tik tuo laikotarpiu, kai vyko diskusijos dėl naujų alkoholio prekybos ribojimų? O dabar, kai įstatymai priimti, vėl viskas bus pamiršta? Deja, susidaro toks įspūdis, kad ir toliau nieko nebus daroma, kad paneigtume lietuvių, kaip „alkoholizmo čempionų“, įvaizdį.
Tačiau pagrindinis klausimas išlieka – ar pripažinsime realius skaičius, ar ir toliau bandysime save pateikti kaip didžiausius alkoholikus?
Darius Dulskis, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris.
