Yra kelios žyminio mokesčio paskirtys.
Šis mokestis skiriamas padengti teismo atliekamų veiksmų, pvz., procesinių dokumentų išdavimo išlaidas, t. y. dalį to, ką išleidžia valstybė, vykdydama teisingumą.
Kadangi žyminis mokestis didžiąja dalimi mokamas už prašymų, ieškinių, skundų, apeliacinių skundų, pateikimą, jis taip pat atlieka ir prevencinį vaidmenį: atgraso nuo nepagrįstų prašymų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo, t. y. verčia susimąstyti dėl savo reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir paskaičiuoti prieš kreipiantis į teismą ar tyčia stabdant teisingumo vykdymo procesą.
Kur nukeliauja žyminis mokestis? Jis yra mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Mokesčio dydį nustato įstatymai, reglamentuojantys bylų procesą teisme (pvz., Civilinio proceso kodeksas, Administracinių bylų teisenos kodeksas). Dydis priklauso nuo to, kokiu klausimu kreipiamasi į teismą: būtent įstatymuose išvardyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos jis nustatomas. Pavyzdžiui, civilinėse bylose žyminis mokestis priklausomai nuo reiškiamų reikalavimų kiekio ir pobūdžio gali svyruoti nuo 2 iki 12 555 ar daugiau eurų, administracinėse – nuo 28 eurų už skundą iki 14 eurų už apeliacinį skundą.
Beje, įstatymai numato ir tokių atvejų, kai asmenys nuo žyminio mokesčio atleidžiami. Pavyzdžiui, kreipiantis į teismą leidimo parduoti butą, nieko mokėti nereikia. Tačiau, jei kreipiatės į teismą dėl santuokos nutraukimo, esama tam tikrų išlygų, t. y. mokesčio dydis skiriasi priklausomai nuo byloje reiškiamų reikalavimų: jei yra dalijamas turtas, reikia sumokėti tam tikrą procentinę jo vertės dalį, jei esama papildomų reikalavimų, gali tekti pakloti daugiau kaip 12 000 eurų.
Norint sutaupyti reikėtų prisiminti, kad teikiant teismui dokumentus per Lietuvos elektroninių paslaugų portal (www.e.teismas.lt) yra taikoma lengvata: tenka mokėti tik 75 procentus tam tikru atveju numatyto žyminio mokesčio.
Teisme savo interesus ginti, ieškoti teisingumo gali kiekvienas, net ir sunkesnės finansinės padėties asmuo: teismas atsižvelgia į kiekvieno finansinę padėtį ir gali iš dalies arba visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat teismas gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo teisme. Dalis reikalavimų gali būti neapmokami žyminiu mokesčiu (pvz, dėl išlaikymo vaikui priteisimo), o už kitus tenka mokėti – pvz., už turto padalijimą – priklausomai nuo jo vertės. Žinoma, norint gauti lengvatų, reikia kreiptis į teismą, rašyti prašymą, pridėti reikiamus dokumentus ir kt.
Kiekviena byla, kiekvienas besikreipiantis į teismą žmogus ar juridinis asmuo yra skirtingi, jų negalima apibendrinti ir trumpai išvardyti visų galimų žyminio mokesčio dydžių ar jo mokėjimo atvejų. Taigi kylant įvairiems teisiniams klausimams rekomenduojama kreiptis į teisines konsultacijas teikiančius kvalifikuotus specialistus arba nemokamos teisinės pagalbos į savo savivaldybę (kontaktus galima rasti www.teisinepagalba.lt). Taip pat galima naudotis internete pateikiamomis žyminio mokesčio dydžio skaičiuoklėmis (pavyzdžiui, prisijungus prie portalo www.e.teismas.lt)
Darius Kasperskis yra Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas
