Viena pagrindinių žyminio mokesčio paskirčių – kompensuoti dalį teismų patiriamų išlaidų vykdant teisingumo procesą. Kita ne ką mažiau svarbi prevencinė funkcija – žyminis mokestis padeda žmogui prieš kreipiantis į teismą įsivertinti norą bylinėtis ir savo reikalavimų pagrįstumą. Teismui patenkinus pareikštą reikalavimą, sumokėtą žyminį mokestį paprastai kompensuoja pralaimėjusi bylos šalis. Tačiau jei teismas pareikštus reikalavimus pripažįsta nepagrįstais ir juos atmeta, asmuo sumokėtą žyminį mokestį praranda.
Taip pat į teismą besikreipiančio žmogaus pareiga sumokėti žyminį mokestį skatina taikų ginčų sprendimo būdą. Jeigu mokėtina žyminio mokesčio suma yra ganėtinai didelė, asmeniui daug paprasčiau išspręsti ginčą be teismo sutariant su kita šalimi. Teisminė mediacija, kuri taikoma visuose šalies teismuose, – viena iš galimų taikaus ginčo sprendimo formų.
Net ir bylinėjimosi teisme metu, jei ginčas civilinėje byloje baigiamas sudarius taikos sutartį, žmogui grąžinama didelė dalis – 75 proc. – sumokėto žyminio mokesčio. Jei taikos sutartimi baigiama administracinė byla – grąžinama 50 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Jį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Žyminis mokestis mokamas prieš kreipiantis į teismą. Jo dydis priklauso nuo to, kokia byla nagrinėjama teisme. Civilinėse bylose proceso dalyvių mokami žyminiai mokesčiai paprastai yra didesni negu administracinėse bylose.
Koks konkrečiai bus žyminio mokesčio dydis, lemia įvairūs kriterijai. Pagrindinis – reiškiamų reikalavimų kiekis ir jų pobūdis. Patys brangiausi, jei kalbėsime apie civilines bylas, yra turtiniai reikalavimai – kai norima prisiteisti turtą, piniginę sumą, atgauti skolą. Nuo konkretaus reikalavimo dydžio priklauso ir mokėtinas žyminis mokestis.
Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo vertė yra iki 28 962 Eur, mokami 3 proc. nuo šios sumos. Jeigu didesnė – mokėjimo tvarka yra šiek tiek sudėtingesnė. Gali būti 2 arba 1 proc., primokant papildomą įstatymo nustatytą dydį.
Sukurta nemažai pagalbinių priemonių, kurios gali žmogui padėti įsivertinti mokėtiną sumą. Viena jų – žyminio mokesčio skaičiuoklė Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (instrukciją, kaip naudotis skaičiuokle, rasite portalo skiltyje Videopagalba / Žyminis mokestis). Ši skaičiuoklė veikia korektiškai ir gali pagelbėti žmogui, nežinančiam, kokią žyminio mokesčio sumą reikėtų sumokėti kreipiantis į teismą.
Gana dažnai teismai nagrinėja civilines santuokos nutraukimo bylas. Tokiose bylose turi būti dalijamas turtas, sprendžiami nepilnamečio vaiko išlaikymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir kiti klausimai. Kiekvienas teismui teikiamas reikalavimas turi būti apmokestinamas atskiru žyminio mokesčio dydžiu (tam tikrais atvejais įstatymas numato, kad nereikia mokėti žyminio mokesčio, pvz., dėl išlaikymo priteisimo), bet tuo atveju, jei dalijamas turtas, nuo santuokoje įgyto turto vertės turėtų būti sumokamas žyminis mokestis.
Žyminio mokesčio dydis priklauso ir nuo to, kokia forma teismui pateikiami dokumentai. Sutaupyti galima dokumentus civilinėse ir administracinėse bylose teikiant per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Tokiu atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 25 proc. mažesnis.
Jei reikalavimas yra neturtinis (pavyzdžiui, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas santuokos nutraukimo byloje), taikomas standartinis žyminio mokesčio dydis – 41 Eur. Tačiau yra ir išimčių: bylose nuomos klausimais žyminis mokestis yra 57 Eur, sutarčių pakeitimo ar nutraukimo klausimais – 144 Eur.
Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas civilinėse bylose gali žmogų iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o administracinėse bylose net ir visiškai atleisti nuo mokėjimo pareigos. Taip pat teismas gali ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo – tokiu atveju žyminį mokestį iš esmės sumoka bylą pralaimėjusi šalis. Tokiu būdu užtikrinama, kad asmeniui nebus užkirstas kelias į teisminę gynybą dėl jo turtinės padėties.
Žyminis mokestis paduodant procesinius dokumentus teismui mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame banke (mokant grynaisiais arba naudojantis elektronine bankininkyste – pavedimu), nurodant įmokos kodą 5660.
Bankų sąskaitas galima rasti bet kurio teismo interneto svetainėje. Pavyzdžiui, čia / Paslaugos / Žyminis mokestis.
Būtina žinoti, kad teismui kartu su procesiniais dokumentais, kurie apmokami žyminiu mokesčiu, turi būti pateikiamas ir sumokėto žyminio mokesčio kvito originalas.
Žyminis mokestis teismui mokamas suapvalintas iki sveikųjų skaičių (pagal matematines taisykles). Vis dėlto jei žmogus sumoka ne 15 Eur, o 14,95 Eur, dažniausiai teismai to nelaiko trūkumu.
Žyminio mokesčio atmintinė
- Nuo ieškinio sumos iki 28 962 Eur – 3 proc., bet ne mažiau kaip 20 Eur.
Pvz., jei reikalaujate priteisti 20 000 Eur skolą, tai žyminis mokestis bus 20 000 / 100 * 3 = 600 Eur.
- Nuo 28 962 iki 86 886 Eur ieškinio sumos – 868 Eur + 2 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 28 962 Eur.
Pvz., jei reikalaujate priteisti akcijas, kurių vertė 50 000 Eur, tai žyminis mokestis bus 868 + ((50 000 – 28 962) / 100 * 2) = 1 288,76 Eur.
- Nuo didesnės kaip 86 886 Eur sumos – 2 027 Eur + 1 proc. nuo ieškinio sumos, viršijančios 86 886 Eur.
Pvz., jei nutraukiant santuoką dalijamo turto rinkos vertė yra 120 000 Eur, tai žyminis mokestis bus 2 027 + ((120 000 – 86 886) / 100 * 1) = 2 358 Eur.
- Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti 12 555 Eur.
Darius Kasperskis yra Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas
