Kokią pridėtinę vertę valstybei sukuria tokia politinė karuselė, kurioje dažnai savo ir ne savo noru sukasi net aukščiausi valstybės vadovai, Seimo nariai, specialiosios tarnybos? Kaip sustabdyti šią daug triukšmo ir mažai naudos duodančią karuselę?
Esu įsitikinęs, kad yra ir kitų būdų valdyti valstybę. Vydo Gedvilo skyrimo ministru istorija galėtų būti paskutinė šioje nesibaigiančių skandalų, lydinčių vos ne kiekvieną ketinimą skirti pareigūnus į aukštas pareigas, grandinėje.
Žvalgybinė informacija – ne karšta bulvė
„Darbiečių“ parengta Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisa nebuvo išeitis.
ydo Gedvilo skyrimo ministru istorija galėtų būti paskutinė šioje nesibaigiančių skandalų, lydinčių vos ne kiekvieną ketinimą skirti pareigūnus į aukštas pareigas, grandinėje.
Šioje įstatymo pataisoje siūloma, kad valstybės vadovams pateikiama informacija būtų išslaptinama, jei to paprašytų Prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas ir tam neprieštarautų pats asmuo bei sutiktų kriminalinės žvalgybos institucijos vadovas. Taip pat siūloma, kad pažymą išslaptinti taip pat galėtų prašyti pats asmuo, apie kurį ji surinkta.
Tai būtų proginė įstatymo pataisa, daugiau pritaikyta vienam žmogui ir vienai istorijai, bet problemų iš esmės nespręstų.
Primenu, kad pagrindiniai Kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra – nusikalstamų veikų prevencija, tokių veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas ir pan.
Jeigu tokia veika ar asmenys išaiškinami, tikslas yra pradėti baudžiamąjį procesą. Jei paaiškėja, kad žvalgybinė informacija nepagrįsta, jos rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama.
Pritariu pozicijai, kad kriminalinės žvalgybos gautą informaciją negalima viešinti, net jei yra informacija apie nusikalstamą veiką. Paviešinimas, pirmiausiai, pakenks tyrimui.
Žvalgybinė informacija – ne karšta bulvė, kurią būtina kuo greičiau švystelti kaimynui, oponentui arba sensacijos laukiančiai žiniasklaidai. Jei nusikalstama veika sėkmingai tiriama, paskelbus duomenis viešai, atitinkami asmenys sieks sunaikinti nusikaltimų veikų įrodymus.
Korupciniai nusikaltimai apskritai yra latentiniai ir labai sunkiai įrodomi. Paslėpus įrodymus nusikaltimą įrodyti tampa daug sunkiau, nes nėra įrodymų – nėra nusikaltimo. Jeigu ir toliau taip elgsimės, tai taps pasitikrinimo ar nesi sekamas instrumentas.
Demokratinėje ir teisinėje Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Žvalgybinės informacijos paviešinimas šį principą paverčia niekais.
Nereikia pamiršti, kad demokratinėje ir teisinėje Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Žvalgybinės informacijos paviešinimas šį principą paverčia niekais. Be to pakertami ir specialieji kriminalinės žvalgybos principai – konspiracija ir konfidencialumas.
Vienas standartas visiems valstybės vadovams
Manau, kad visi asmenų, pareigūnų teikimo, skyrimo ir patikimumo, nepriekaištingos reputacijos nustatymo klausimai turi būti sprendžiami tik vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis.
Dabar Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) informaciją apie kandidatus gali teikti vadovaudamasi ir Korupcijos prevencijos, ir Kriminalinės žvalgybos įstatymu. Taip nutiko ir V.Gedvilo skyrimo ministru istorijoje: premjerui A.Butkevičiui pirminė informacija pateikta pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, prezidentei D.Grybauskaitei – pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Premjerui ji patikslinta vėl pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Žvalgybinę informaciją vienas gali suprasti kaip tiesą, kitas – kaip smulkmeną, nes akivaizdžių įrodymų žvalgybinėje informacijoje nėra. Priešingu atveju, dėl vieno ar kito asmens turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši informacija dar galbūt tik bus įrodymai.
Reikia nustatyti aiškesnį į pareigas skiriantiems asmenims teikiamos informacijos sąrašą ir tvarką, vieną standartą visiems valstybės vadovams. Korupcijos prevencijos įstatymas leidžia naudotis kriminalinės žvalgybos informacija, ką darant ir kyla didžiausios problemos.
Teisinės valstybės požymiai yra proporcingumas ir teisėti lūkesčiai, todėl ir nustatant kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo tvarką reikėtų nepamiršti, jog ši informacija gali lemti žmonių likimus.
Taigi, manyčiau, tik patikrinta ir patikima kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu parengta įslaptinta informacija apie asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, turėtų būti teikiama į pareigas skiriančiam asmeniui. Tokios informacijos pagrindu priimti sprendimai nekeltų diskusijų dėl savo teisėtumo ir pagrįstumo.
Naujausia teismų praktika rodo, jog tik įslaptintos, žvalgybinės informacijos pagrindu priimtas sprendimas neskirti į pareigas laikomas pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Naujausia teismų praktika rodo, jog tik įslaptintos, žvalgybinės informacijos pagrindu priimtas sprendimas neskirti į pareigas laikomas pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.
Teismai remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Kuomet tokia informacija išslaptinama, teismai nagrinėja jų turinį ir dažnai pripažįsta, jog asmuo pagrįstai buvo neskiriamas į tam tikras pareigas.
Tikiu, kad Seimas nuspręs skiriant asmenis į aukštas pareigas vadovautis vienu – Korupcijos prevencijos įstatymu. Tai reikštų įstatymo, o ne slaptų pažymų viršenybę.
Ketvirtadienį Seime Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos iniciatyva įvyko Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymų projektų, kuriais ir siūloma aukščiau nurodytomis kryptimis spręsti susidariusią situaciją, pateikimas.
Darius Petrošius yra Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, socialdemokratas, teisės mokslų daktaras
