Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei Policijos departamento vadovai dievagojasi jokių pažymų Prezidentei neteikę. Seimo nariai, kuriems bandyta prisegti darius neteisėtą poveikį generalinio prokuroro skyrimo procesui, visa tai vadina pasakomis ir šantažu.
Vis dėlto informacija apie neva slaptą informaciją ir pažymas – vėl ant politinio stalo.
Kada baigsis politiniai žaidimai slaptomis, išgalvotomis ir neišgalvotomis pažymomis? Kokią pridėtinę vertę valstybei sukuria tokia politinė karuselė, kurioje dažnai savo ir ne savo noru sukasi net aukščiausi valstybės vadovai, Seimo nariai, specialiosios tarnybos? Kaip sustabdyti šią jokios naudos neduodančią karuselę?
Politikai vėl manipuliuoja slaptų pažymų korta, nemokama elgtis su žvalgybine informacija, prasideda nešvarūs politiniai žaidimai.
Dar pavasarį ir vasarą, kilus slapta pažyma paremtam skandalui dėl Vydo Gedvilo skyrimo ministru, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija pateikė Korupcijos prevencijos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisas. Šių pataisų esmė: turi būti vienas standartas visiems valstybės vadovams, o skiriant asmenis į aukštas pareigas būtina vadovautis vienu – Korupcijos prevencijos įstatymu. Tai reikštų įstatymo, o ne slaptų pažymų viršenybę.
Šios savaitės įvykiai rodo, kad politikai vėl manipuliuoja slaptų pažymų korta, nemokama elgtis su žvalgybine informacija, prasideda nešvarūs politiniai žaidimai. Todėl siūlau Seimu skubiai grįžti prie Korupcijos prevencijos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymų pataisų svarstymo.
Maža to, gal net žengti dar vieną žingsnį: išvis atsisakyti žvalgybinės informacijos panaudojimo korupcijos prevencijoje, o ją naudoti tik jau pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose. Taip pat turėtų būti sprendžiama, kas yra apibendrinta kriminalinės žvalgybos informacija, nes būtent šia sąvoka vadovaujantis informacija aukščiausiems šalies vadovams teikiama pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Rudenį, kai Teisės teisėtvarkos komitetaui buvo suteikti LR Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai, posėdžių salėje sakiau, jog niekada nebus galima vykdyti nuolatinės kontrolės dėl perteklinės žvalgybinės informacijos naikinimo specialiose tarnybose.
Niekada parlamentinė kontrolė negalės patekti į tarnybų duomenų bazes, slepiamas po aukščiausiais slaptumo grifais. Todėl reikia griežtinti ar riboti tokios informacijos panaudojimo galimybes įstatymuose.
Primenu, kad pagrindiniai Kriminalinės žvalgybos uždaviniai yra ne politiniai žaidimai, o nusikalstamų veikų prevencija, tokių veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas ir pan. Jeigu tokia veika ar asmenys išaiškinami, tikslas yra pradėti baudžiamąjį procesą. Jei paaiškėja, kad žvalgybinė informacija nepagrįsta, jos rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama.
Pritariu nuostatai, kad kriminalinės žvalgybos gautą informaciją negalima viešinti, net jei yra nustatyta nusikalstama veika. Paviešinimas gali pakenkti tyrimui.
Žvalgybinė informacija – ne karšta bulvė, kurią būtina kuo greičiau švystelti kaimynui, oponentui arba sensacijos laukiančiai žiniasklaidai. Jei nusikalstama veika sėkmingai tiriama, paskelbus duomenis viešai, atitinkami asmenys sieks sunaikinti nusikaltimų veikų įrodymus. Korupciniai nusikaltimai apskritai yra labai sunkiai įrodomi. Paslėpus įrodymus nusikaltimą įrodyti tampa daug sunkiau, nes nėra įrodymų – nėra nusikaltimo.
Nereikia pamiršti, kad demokratinėje ir teisinėje Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Žvalgybinės informacijos paviešinimas šį principą paverčia niekais. Be to pakertami ir specialieji kriminalinės žvalgybos principai – konspiracija ir konfidencialumas.
Darius Petrošius yra Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, teisės mokslų daktaras
