Galima tik teigti, kad pastarieji įvykiai apnuogino situaciją ir pademonstravo visuomenei kriminalinės žvalgybos informacijos galią ir neįgalumą. Ir yra kitų svarbių klausimų, tiesiogiai susijusių su šiandienos valstybės vadovų pareiškimais: kas yra kriminalinės žvalgybos pateikta informacija ir kaip ją apskritai derėtų vertinti?
STT rekomendacijų neteikia
STT iš kompetentingų įstaigų surenka ir į pareigas priimančiam asmeniui pateikia šią informaciją: apie asmens teistumą, baudžiamuosius procesus, atleidimą iš tarnybos ar pareigų dėl priesaikos sulaužymo, pareigūno (teisėjo) vardo pažeminimo, šiurkščius tarnybinius (darbo) nusižengimus, drausmines ir tarnybines nuobaudas, viešųjų ir privačių interesų pažeidimus, visų stadijų procesus dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, administracines nuobaudas, mokestinius patikrinimus, įslaptintą informaciją apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką ir kt.
Ne kartą Seime ir kitais lygiais diskutuota, jog STT turėtų būti pavesta įvertinti surinktą informaciją ir pateikti rekomendaciją dėl asmens priėmimo. Tačiau buvo prieita prie išvados, jog tik į pareigas priimantis asmuo gali tinkamai įvertinti pareigų specifiką ir pateiktos „neigiamos“ informacijos keliamą riziką. Nors klausimas dėl rekomendacinio korupcinio pobūdžio preliminaraus vertinimo visgi išlieka atviras.
Teisė priimti galutinį sprendimą savo nuožiūra dėl STT pateiktos informacijos vertinimo kyla tik į pareigas priimančiam asmeniui.
Premjeras pateiktą STT informaciją įvertino vienaip, Prezidentė – kitaip.
Teisė priimti galutinį sprendimą savo nuožiūra dėl STT pateiktos informacijos vertinimo kyla tik į pareigas priimančiam asmeniui.
Gavus „neigiamą“ informaciją, atsiranda prielaida konstatuoti patikimumo nebuvimą ir dėl to atsisakyti asmenį priimti į pareigas ar valstybės tarnautoją atleisti iš užimamų pareigų. Tačiau tai dar nereiškia, jog visais atvejais bus priimtas (ar turi būti priimtas) sprendimas į pareigas neskirti ar atleisti iš užimamų pareigų.
Ar kriminalinės žvalgybos informacija patikima?
Per 2014 metus į pareigas priimantiems asmenims STT pateikė informaciją apie apytiksliai 1900 asmenų. Kiek daugiau nei 50 proc. buvo atvejai, kuomet į pareigas priimančiam asmeniui rašytinio prašymo pateikimas STT buvo privalomas. „Neigiamos“ informacijos pateikimo atvejų skaičius nesiekia 100.
Įslaptinta žvalgybinė informacija pateikiama pakankamai retai, pavyzdžiui, tokių atvejų praėjusiais metais buvo apie 10.
Jei didžioji dalis STT pateikiamos informacijos yra objektyvi ir paprastai patikrinama, praktikoje problemų kelia būtent įslaptintos žvalgybinės informacijos pateikimas, o tiksliau – patikimumas.
Įslaptinta žvalgybinė informacija pateikiama pakankamai retai, pavyzdžiui, tokių atvejų praėjusiais metais buvo apie 10.
Žvalgybinė informacija yra renkama įvairiais būdais: sekimas, apklausa, agentūrinė veikla, nusikalstamos veikos imitavimas ir kiti vieši bei slapti būdai. Tačiau būtent dėl skirtingų gavimo šaltinių, ji gali būti ir skirtingo patikimumo lygio, nuo visiškai patikimos ir patvirtintos kitų šaltinių, iki nepatikimos ir neįtikėtinos.
Šiuo aspektu svarbi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika dėl STT pateiktos informacijos vertinimo, „patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų dirbtinėms priekabėms, dėl kurių asmuo būtų nepriimamas į valstybės tarnybą, o asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje, turėtų iš jų pasitraukti, t. y. kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis“.
Dar prieš metus mano vadovaujama komisija atskleidė, kad kaip kriminalinės žvalgybos informacijos šaltinis pateikiama žiniasklaidos paviešinta informacija apie asmenį. Akivaizdu, kad nereti atvejai, kai tokios informacijos objektyvumu ir patikimumu galima suabejoti. Šiuo metu STT jau yra atsisakiusi tokios praktikos.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme buvo naudojama nepriekaištingos reputacijos sąvoka, kurios vienas iš požymių buvo asmens nebuvimas operatyvinėje įskaitoje. Šio nepriekaištingos reputacijos kriterijaus nuo 2011 m. kovo 1 d. atsisakyta.
Žvalgybinė informacija – tik informacija
Galima pastebėti bendrą tendenciją, kuomet atsisakoma kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimo arba ji naudojama tik kaip pagalbinis informacijos patikrinimo šaltinis priimant teisines pasekmes sukeliančius sprendimus.
Žvalgybinę informaciją vienas gali suprasti kaip tiesą, kitas – kaip smulkmeną, nes akivaizdžių įrodymų žvalgybinėje informacijoje nėra (priešingu atveju, dėl vieno ar kito asmens jau turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas).
Premjeras pateiktą STT informaciją suprato vienaip, Prezidentė – kitaip.
Naujausia teismų praktika rodo, jog tik įslaptintos, žvalgybinės informacijos pagrindu priimtas sprendimas neskirti į pareigas laikomas pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismai remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Darius Petrošius yra Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, teisės mokslų daktaras, socialdemokratas
