Arba stipriname ES išorės sienas ir specialiąsias tarnybas, arba iškils sienos tarp ES valstybių.
Arba ES keičiasi ir tampa piliečių saugumą ir tvarką užtikrinančiu mechanizmu, arba bendrija išnyksta iš politinio žemėlapio. „Humanizmas“, kuriuo dabar vedama Europa, reiškia visišką nesaugumą. Įsivaizdavimas, kad Europa priims visus pabėgėlius (o juk taip buvo teigiama dar vos prieš kelis mėnesius) – kelias į niekur.
Šiandien ES nėra saugios valstybės. Kol kas teroristams mažiau įdomi valstybė nereiškia, kad ta valstybė yra saugi.
Nei Europa, nei kitas žemynas nepajėgus pakelti tautų persikraustymo. Juolab užtikrinti jau čia gyvenančių žmonių bei tų pačių pabėgėlių fizinio ir socialinio saugumo. Juolab dabar, po įvykių Paryžiuje, kai tarp sprogdintojų būta ir pabėgėlių (bent taip pranešama), visuomenę bus sunkiau įtikinti pabėgėlių prieglobsčio būtinybe. O ir patiems pabėgėliams bus žymiai sunkiau integruotis į naują visuomenę (nors nebūčiau užtikrintas, kad dauguma pabėgėlių nori integruotis).
Negalima nepastebėti, kad tokia suirutė labai palanki ir trokštama teroro išpuolių užsakovų.
Tikrai nederėtų suvesti visų problemų į pabėgėlių problemą. Tačiau naivu manyti, kad šimtai tūkstančių pabėgėlių, kiekvieną mėnesį nelegaliai kertančių išorines ES sienas, – tik nekaltų, karo išvargintų žmonių minia. Toks srautas pabėgėlių tik pablogino situaciją kovojant su pasauliniu terorizmu, terorizmas tapo iš esmės dar menkiau kontroliuojamas. Drąsiai galima teigti, jog pasitvirtino nuogąstavimai, kad teroristai pasinaudos ir prisidengs pabėgėliais.
Kai teigiama, kad Lietuva saugi, terorizmu čia beveik ir nekvepia, noriu atsakyti: šiandien ES nėra saugios valstybės. Kol kas teroristams mažiau įdomi valstybė nereiškia, kad ta valstybė yra saugi.
Akivaizdu, kad Lietuva negali priimti neriboto skaičiaus pabėgėlių. Visiškai neįsileisti pabėgėlių reikštų teroristų pergalę ir atsisakymą padėti tai pačiai Prancūzijai. Ir kokie bebūtų sprendimai, kaip niekada iki šiol tampa svarbus specialiųjų tarnybų, žvalgybų bendradarbiavimas – ir ES, ir NATO narių.
O kuo čia dėta Troja?
Troja buvo užimta po dvylikos metų apsiausties. Tam pasitarnavo sukonstruotas milžiniškas arklys, kurį graikai pastatė neva kaip auką Atėnei.
Apsimetę, kad pasitraukia, graikai išplaukė su visu savo laivynu, pajūryje palikę arklį. Švęsdami pergalę trojėnai įsivežė į Troją arklį, o jo viduje pasislėpę graikai naktį atvėrė vartus ir įleido sugrįžusią graikų kariuomenę. Troja buvo sugriauta, jos gynėjai išžudyti arba paimti į vergovę.
Ar Europa pasimokys iš Trojos legendos? Trojos arkliai – jau Europos aikštėse.
Darius Petrošius yra Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, teisės mokslų daktaras
