Nors tai ribinė situacija, tačiau ji išryškina visiems mums aktualų klausimą – kaip valstybei atlikti savo pareigą, o visuomenei patirti kuo mažiau išlaidų tiriant nusikaltimus? Panagrinėkime, kokia galima išeitis iš šios situacijos.
Pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas – atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Baudžiamasis procesas turi vykti ne tik griežtai laikantis teisėtumo principo, bet ir turi būti greitas, jo metu turi būti ginami visuomenės ir valstybės interesai. Visuomenės interesas yra užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis.
JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų valstybių, kur veikia bendrosios teisės sistema, patirtis rodo, kad įmanoma suderinti valstybės ir visuomenės interesus: čia paplitęs susitarimo ar kaltės pripažinimo procesas, kai prokuroras ir dažniausiai ekonominiais nusikaltimais kaltinamas įtariamasis susitaria dėl pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, apimties, sukeltos žalos, šių aplinkybių teisinio vertinimo ir skirtinos bausmės, o teismas tokį susitarimą patvirtina.
Estijoje 2014 metais susitarimo proceso būdu buvo baigta net 64 proc. bylų, kita dalis bylų baigta kitokiais supaprastintais procesais ir tik daugiau nei 8 proc. įprastuoju būdu, kai atliekamas pilnas tyrimas.
Tokio proceso privalumai išryškėja visoms proceso pusėms: įtariamasis turi galimybę išvengti ilgai trunkančio, dažnai brangiai kainuojančio, įvairias teises ribojančio ir reputacijai kenkiančio baudžiamojo proceso; teisėsaugos institucijos išvengia didelių sąnaudų tyrimui, ekspertizėms, specialistų išvadoms reikalaujančio proceso, kurio metu dažnai nepavyksta pagrįsti ir nedidelės dalies pirminėse tyrimo stadijose turėtų įtarimų; nukentėjusieji laimi greitai ir be didelių pastangų gaudami žalos atlyginimą.
Kritikai pastebi, kad susitarimo proceso rezultatas yra visų šalių nuolaidos viena kitos naudai – vadinasi, nuolaidos turėtų būti daromos ir iš baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų pusės, kas gali būti vertinama kaip pareigos pažeidimas. Atsakant į tai, galima kelti klausimą, kaip dažnai kaltinamasis teisiamas už tai, ką padarė, o ne už tai, ką pavyko įrodyti? Be to, atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo procesas dažnai yra labai sudėtingas, tikėtina, kad susitarimo metu prokuroras galėtų pasiekti daugiau, nei jam pavyktų įrodyti įprastinio baudžiamojo proceso metu.
Estai žiūri liberaliau
Susitarimo procesas labiau yra būdingas bendrosios teisės sistemos valstybėms, tačiau jis taikomas ir kai kuriose kontinentinės teisės sistemos šalyse, pavyzdžiui Estijoje, Italijoje, Vokietijoje. Viešojoje erdvėje Lietuva lyginama su Estija įvairiais aspektais, todėl kiek įdėmiau panagrinėkime, kokia susitarimo sistema taikoma šioje valstybėje.
Pagal Estijos baudžiamojo proceso kodeksą, teismas gali užbaigti baudžiamąjį procesą, patvirtindamas prokuroro ir įtariamojo susitarimą dėl padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos masto, teisinio vertinimo, kaltininkui skirtinos bausmės dydžio ir padarytos žalos atlyginimo būdo. Tokiam susitarimui turi pritarti nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ar jų atstovai. Susitarimo procesą inicijuoti gali tiek prokuroras, tiek įtariamasis, teikdamas atitinkamą prašymą prokurorui, o šis privalo jį svarstyti.
Dėl ko galima tartis Estijoje? Tartis dėl kaltės pripažinimo ir proceso pabaigimo susitarimo proceso būdu Estijoje galima dėl nusikalstamų veikų, už kurias numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 18 metų, išskyrus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, sunkiausius nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir pan.
Vien Estijoje 2014 metais susitarimo proceso būdu buvo baigta net 64 proc. bylų, kita dalis bylų baigta kitokiais supaprastintais procesais ir tik daugiau nei 8 proc. įprastuoju būdu, kai atliekamas pilnas tyrimas.
Užuomazgų yra – laikas pradėti diskusijas
Iš pirmo žvilgsnio aptariamas teisinis reguliavimas gali pasirodyti kardinalus, kad galėtų būti inkorporuotas į Lietuvos baudžiamojo proceso sistemą, tačiau iš tikrųjų jau šiuo metu baudžiamojo proceso ir baudžiamajame kodeksuose yra gausu tokio proceso užuomazgų.
Pavyzdžiui, asmuo, padaręs kai kurių rūšių nusikaltimus gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei atlygina žalą ir susitaiko su nukentėjusiuoju, juridinio asmens atstovu ar net valstybės institucijos atstovu. Taip baigiama nemažai turtinių bylų, kai žala neviršija 9500 eurų.
Atsižvelgiant į valstybių ir baudžiamąjį procesą reguliuojančių teisės aktų panašumą, diskusiją dėl permainų galėtume pradėti nuo Estijoje taikomo reguliavimo.
Nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat gali būti atleistas asmuo, kuris aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas; nuo atsakomybės asmuo gali būti atleistas ir pagal laidavimą, jeigu atitinka tam tikras sąlygas.
Savotiška susitarimo tarp prokuroro ir kaltinamojo išraiška yra ir tie atvejai, kai kaltinamajam paskiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu pagal baudžiamojo kodekso nuostatą: tais atvejais, kai kaltinamasis sutinka procesą baigti pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar kai byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Visi paminėti proceso baigimo būdai galimi tik dėl tokios proceso eigos sutarus prokurorui ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Taigi, de facto ir Lietuvoje nusikaltimą padaręs asmuo tariasi su prokuroru.
Pripažįstant visuomenės interesą turėti efektyviai dirbančią teisėsaugą, ateina laikas kalbėti apie tai, kokioje teisinėje aplinkoje teisėsauga veikia, ir kodėl savo resursus švaisto tam, be ko sėkmingai išsiverčia daugelis valstybių. Atsižvelgiant į valstybių ir baudžiamąjį procesą reguliuojančių teisės aktų panašumą, diskusiją dėl permainų galėtume pradėti nuo Estijoje taikomo reguliavimo.
Darius Raulušaitis yra advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, ekspertas
