Atsiradus galimybei važiuoti viešuoju transportu nemokamai, troleibusuose ir autobusuose keleivių srautas padidėjo keletu tūkstančių o automobilių srautas buvo pastebimai sumažėjęs.
Šie rezultatai yra puiki proga grįžti prie diskusijos dėl nemokamo viešojo transporto gyventojams, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Kaune. Jau iš vienos nemokamo viešojo transporto dienos galima prognozuoti būsimus keleivių srautus bei priimti ilgalaikius sprendimus.
Nemokamas viešasis transportas labai teigiamai paveiktų darnų judumą mieste, sumažėjus automobilių srautams būtų mažiau teršiama aplinka, išvengtume eismo spūsčių, mažėtų avaringumas ir žuvusių kelyje skaičius.
Viešasis transportas šiaip ar taip neišsilaiko be miesto savivaldybės dotacijų. O nusprendus jį padaryti nemokamą miesto gyventojų kiekis kaipmat išaugtų, nes toks sprendimas paskatintų žmones deklaruoti gyvenamąją vietą Kaune. Tokį sprendimą, tikėtina, dažniau priimtų žmonės, kurie dirba ir gyvena Kaune, tačiau savo gyvenamąją vietą yra deklaravę pas tėvus, gyvenančius toliau nuo Kauno. Kuo mieste daugiau žmonių, tuo daugiau surenkama gyventojų pajamų mokesčio miestui, o sumažėjus eismo srautams mažiau lėšų reiktų skirti gatvių remontui.
Viešasis transportas yra socialinė paslauga, o jei ši paslauga būtų nemokama – labai palengvintų gyvenimą kauniečių šeimoms. Viena šeima per mėnesį sutaupytų iki 100 eurų, per metus iki 1200 eurų. Galima atlikti tikslius skaičiavimus, bet, tikėtina, kad miestui tai nekainuotų daugiau nei dabar, kai viešasis transportas yra mokamas.
Tai gana gerai iliustruoja Talino patirtis. Nemokamo viešojo transporto idėją Estijos sostinėje 2013 m. iškėlė buvęs meras Edgaras Savisaaras, kuris šiuo klausimu surengė net miesto referendumą. Norėdamas nemokamai naudotis viešuoju transportu asmuo turi būti deklaravęs savo gyvenamą vietą Taline – tai reiškia, kad miestas per metus gauna apie 1000 eurų nuo kiekvieno gyventojo sumokamo pajamų mokesčio. Rezidentai tik turi nusipirkti 2 eurų vertės „žaliąją kortelę“, toliau visos kelionės nemokamos. Per metus miestas dėl to uždirba apie 20 mln. eurų.
Žinoma, teisūs ir tie, kurie sako, jog nemokamą transportą užtikrinančio miesto gyventojų skaičius ir pajamos didėja šalia esančių regionų sąskaita, nes žmonių sumokami pajamų mokesčiai keliauja į miesto biudžetą. Be to, bet kuris miestas nesiplės nuolat, egzistuoja plėtros ribos.
Siūlytina Kaunui atlikti studiją ir apskaičiuoti, kokią finansinę, socialinę ir aplinkosauginę naudą miestui galėtų atnešti nemokamas viešasis transportas, kaip tai galėtų sumažinti transporto srautus. Šiuo atveju kalbama apie nemokamą transportą tik nuolatiniams miesto gyventojams, o miesto svečiai juo važinėtų mokamai.
Vienos dienos nemokamo viešojo transporto akcija parodė, kad ne visi vairuotojai beviltiškai priaugę prie savo automobilių ir nemokamas transportas tikrai paskatintų persėsti iš automobilio į troleibusą ar autobusą.
2016 m. publikuotame Oded Cats, Yusak O Susilo ir Triin Reimal straipsnyje „The prospects of fare-free public transport: evidence from Talllinn“ teigiama, kad įvedus naujovę naudojimasis viešuoju transportu paaugo 14 proc., važinėtojų individualiais automobiliais sumažėjo 5 proc., tačiau 40 proc. sumažėjo vaikščiotojų pėsčiomis ir 31 proc. pailgėjo bendras kelionių automobiliais kilometražas.
Nors duomenys prieštaringi, tačiau nemokamas viešasis transportas prisidėjo prie žemų pajamų Talino gyventojų mobilumo, išaugo miesto gyventojų skaičius, be to, miestiečiai labai remia šią iniciatyvą ir išsako pasitenkinimą viešuoju transportu.
Darius Razmislevičius yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
