Labiausiai per kelerius pastaruosius metus pagausėjo paties darbingiausio - 30–39 metų amžiaus, gyventojų. Jei 2022 m. jų buvo 3,9 tūkst., tai 2024 pradžioje jau turėjome daugiau kaip 4,3 tūkstančio.
Tai didžiąja dalimi lemia pramonės šuolis. Ukmergėje, tryliktame pagal dydį Lietuvos mieste, didžiosios metalo apdirbimo, baldų įmonės kasmet savo gamybos pajėgumus augina bene 50 proc., dalį savo pajėgumų iš Norvegijos ar Švedijos į Ukmergę perkelia ir užsienio kapitalo įmonės.
Iš investuotojų tik ir girdime raginimus – daugiau darbščių darbo rankų. Todėl savivaldos veiklos kryptis – reagavimas į verslo poreikius. Būtent tam prieš 3 metus patvirtinome „Gyventojų skaičiaus stabilizavimo ir augimo programą“. Ilgainiui į savivaldybę persikėlė keliasdešimt šeimų, panorusių įsikurti ir gyventi lėtesniame bei žalesniame mieste.
2022 m. šešioms šeimoms skyrėme 30 tūkst. eurų – kiekviena iš jų 5-iais tūkst. eurų galėjo susimažinti iš banko paimtas paskolas. 2023 m. tokia finansine parama pasinaudojo dar 4 šeimos.
Pernai Ukmergėje gyvenamąją vietą naujai deklaravusieji gyventojai jau susigrąžino dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už pirmus čia pragyventus metus – vienuolikai žmonių iš savivaldybės biudžeto išmokėta beveik 8 tūkst. eurų (didžiausia suma siekė 1000, mažiausia – 140 eurų). Šiemet taip pat jau gauti devyni prašymai susigrąžinti GPM, trys iš jų – už antrus metus. Be to, Ukmergė naujiesiems gyventojams siūlo garantuotas vietas darželiuose, mokyklose bei aprūpina gerai apmokamomis darbo vietomis.
Jeigu šeima nori įsikurti atokiau nuo centro, kur nėra centralizuotų vandentiekio tinklų, savivaldybė kompensuoja nuotekų valymo įrenginių ir vandens gręžinio įsirengimą. 2022 ir 2023 metais 174 namų ūkiams dalinai kompensavome išlaidas įsirengiant gręžinius ar vandens valymo įrenginius. Kompensacijų dydis svyravo nuo 800 iki 2000 eurų.
Ne mažiau svarbu paminėti ir tai, kad įsivyravusi nuotolinio darbo tendencija sudarė galimybę šeimoms su vaikais gyventi mažesniuose miestuose ir išlaikyti darbą didmiestyje. Todėl į rajoną nuolatiniam gyvenimui grįžta kitur dirbantys ukmergiškiai. Be abejo, atvyksta šeimos kilusios ir ne iš Ukmergės.
Toks šeimų apsisprendimas - malonūs rūpesčiai savivaldai. Kyla poreikis steigti „visos dienos“ mokyklų grupes ar pasiūlyti papildomas užimtumo veiklas vasarai. Daug kas mums pavydi Veprių stovyklavietės su naujai įkurtu konferencijų centru bei 40 neformaliojo vaikų švietimo būrelių. Taigi, jei tėveliai įmonėse dirba slenkančiu grafiku, nerimauti nereiktų, nes veiklų vaikų užimtumui siūlome nemažai.
Savivaldybės pastangomis „Ukmergės šiluma“ įrengė vienintelį Lietuvoje nuosavą didelės galios 3,6 MW saulės elektrinių parką, kuris „žaliąja“ elektros energija nuo šių metų pradžios aprūpina visas 35 savivaldybės ir savivaldybei pavaldžias viešąsias įstaigas: mokyklas, vaikų darželius, ligoninę, pirminės sveikatos priežiūros centrą, muziejų ir seniūnijas. Tai ženkliai sumažino biudžetinių įstaigų elektros energijos kaštus.
Gana ambicingai esame paskaičiavę, kad 70 km spinduliu aplink Ukmergę gyvena 1,2 mln. gyventojų, kuriems lengva pasiekti Ukmergę, nes savivaldybę kerta net du magistraliniai keliai. Kelionė iš didmiesčių – Vilniaus, Kauno ar Panevėžio – iki Ukmergės netrunka ilgiau kaip valandą, o tai dar vienas patrauklus faktorius ir užsienio, ir Lietuvos investuotojams.
Visos šios skaičių kreivės nuteikia viltingai, nors savivaldai tai kelia ir rimtų uždavinių: reikia sutvarkyti gatves ir tiltus, gražinti viešąsias erdves bei užtikrinti sklandžią Ukmergės ligoninės Vaikų ligų skyriaus veiklą. Netekus vaikų ligoninės būtų sudėtinga svajoti apie tolesnę pramonės ar švietimo įstaigų pažangą, nes jaunoms šeimoms turi būti užtikrintos sveikatos paslaugos.
Vis dėlto savo pajėgomis savivaldybei būtų sudėtinga naujam gyvenimui prikelti 28 metus neremontuotą pagrindinį miesto tiltą per Šventąją. Norėtųsi tikėti, kad centrinė valdžia supranta, kodėl svarbiems infrastruktūros objektams būtina pagalba iš valstybės.
