Ar Donaldui Trumpui gali pakenkti nepalankus P.Manaforto pripažinimas kaltu ir M.Coheno prisipažinimas? Teisiškai P. Manafortas nėra susijęs su D.Trumpo rinkiminės kampanijos skandalu dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimų reikalus ir D.Trumpo bei jo aplinkos žmonių galimo trukdymo tyrimui. Tai buvo teismo procesas dėl P.Manaforto privačių verslo reikalų.
Reiktų patikslinti, kad šis teismo procesas buvo visiškai nesusijęs su galimais Rusijos ir D.Trumpo ryšiais, jo rinkimų kampanija ir sąjungininkais. Teismo procesas šių ryšių nei patvirtino, nei paneigė. Vis dėlto P.Manaforto pripažinimas kaltu yra specialiojo prokuroro tyrimo pergalė, kuris atskleidė nelegalius kaltinamojo veiksmus. Visa tai įrodo, kad specialusis prokuroras turi pakankamai pagrindo tikėti vykdomo tyrimo kriminaliniu pobūdžiu. Tikėtina, kad P.Manafortas pateiks apeliacinį skundą arba netgi sutiks su likusiais kaltinimais, nuspręsdamas bendradarbiauti su specialiuoju prokuroru. Kaip buvęs D.Trumpo rinkiminės kampanijos lyderis jis gali turėti svarbios ir aktualios informacijos. Mes to nežinome.
P.Manaforto skandalas nesusijęs su tyrimu dėl Rusijos, tad argi tai nepatvirtina, jog visa tai – tik raganų medžioklė? Ne. Visų pirma, prokurorai dažnai tirdami vienas nusikalstamas veikas aptinka kitų nusikalstamų veikų pėdsakus. Jie neturi ir negali užsimerkti prieš paaiškėjusius faktus dėl nelegalios kaltinamojo veiklos kitoje, su pirminiu tyrimu nesusijusioje srityje, kaip ir atsitiko šiuo atveju.
Antra, pagalvokime apie galimas paraleles. Kennethas Starras taip pat buvo specialusis prokuroras, paskirtas tirti nelegalių veiklų Billui Clintonui dar esant Arkanzaso gubernatoriumi. Tyrimas buvo susijęs su sandoriais dėl nekilnojamojo turto, vėliau pavadintas „Whitewater“ skandalu. Šis tyrimas neatskleidė netinkamo elgesio, tačiau padėjo atskleisti faktą, kad B.Clintonas sulaužė priesaiką duodamas melagingus parodymus dėl santykių su Monica Lewinsky. Tai tapo apkaltos prieš jį pagrindu. Taigi tyrimas dėl P.Manaforto ir jo pripažinimas kaltu – tai tokia pat situacija kaip ir specialiojo prokuroro Starro „Whitewater“ skandalo tyrimo atveju.
Teisiškai M.Coheno atvejis kitoks. Vėlgi šis tyrimas tiesiogiai neturi nieko bendro su tyrimu dėl Rusijos. Tačiau vertinant dešimtbalėje sistemoje, kurioje dešimt reikštų, kad D.Trumpas padarė nusikaltimą, o devyni – D.Trumpas yra kaltinamasis, M.Coheno atvejis būtų vertas aštuoneto.
M.Coheno prisipažinimas tiesiogiai įtraukia prezidentą į su rinkimais susijusius nusikaltimus. Jo prisipažinimas taip pat prideda racionalumo civiliniams ieškiniams, kuriuos pateikė Stormy Daniels ir Karen McDougal. Tačiau svarbiausia, kad M.Cohenas sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, siekdamas švelnesnės bausmės, todėl gali pateikti daugiau naudingos informacijos, susijusios su galimomis D.Trumpo ar jo aplinkos nusikalstamomis veikomis. Neaišku, ką M.Cohenas tiksliai žino, bet, regis, jis žino daug. Teisėjas, peržiūrėjęs konfidencialią M.Coheno ir D.Trumpo korespondenciją, leido didelę dalį šios informacijos naudoti byloje, taip sudarydamas prielaidas galimai dar neatskleistų nusikaltimų inkriminavimui.
Apskritai M.Coheno ir P.Manaforto atvejai sulaukė didžiulio atgarsio D.Trumpui pareiškus, jog tai – didelė raganų medžioklė. Visgi galima daryti tvirtas prielaidas, jog D.Trumpas ar jo aplinkos žmonės buvo įsitraukę į nelegalias veiklas ir galimai pažeidė įstatymus. Politiškai praėjusios savaitės įvykiai tapo lūžio tašku visoje situacijoje, kadangi dabar jau negalima teigti, kad D.Trumpas ir jo aplinkos žmonės nėra įsitraukę į jokias nelegalias veiklas, nors tai ir nesusiję su tyrimu dėl Rusijos ir yra šio tyrimo periferijoje.
Mažai tikėtina, kad šie įvykiai pakeis D.Trumpo rėmėjų nuomonę. Tai turės didesnę įtaką neapsisprendusiems rinkėjams ir specialiojo prokuroro tyrimo didesniam legitimumui.
Ar D.Trumpas galėtų užgniaužti kilusias teisines problemas? Taip, D.Trumpas vis dar gali atleisti JAV specialųjį prokurorą R.Muellerį, tačiau artėjant rinkimų dienai vargu, ar pasiryš taip pasielgti. Tai būtų tikras sprogimas. R.Muellerio tyrimui liko maždaug mėnuo iki įrodymų rinkimo stadijos pabaigos. Po tyrimo specialusis prokuroras pateiks ataskaitą apie tai, kas paaiškėjo, ir kas bus daroma toliau. Kas šioje ataskaitoje bus pasakyta apie D.Trumpą, ar bus pateikti nauji kaltinimai, kol kas niekas nežino.
Ar D.Trumpas gali būti apkaltintas? Geras klausimas. „Watergate‘o“ skandalo eros Teisingumo departamento dokumentai rodo, kad ne, tačiau daug įstatymų nuo to laiko pasikeitė. Jei D.Trumpui vis dėlto būtų pateikti kaltinimai, lauktų aukščiausio lygio teisminis procesas, kuris būtų sprendžiamas Aukščiausiame teisme.
Tikėtina, kad net ir paaiškėjus prielaidoms apie prezidento galimą įsitraukimą į nusikalstamas veikas (tiesiogiai arba ne), R.Muelleris nepateiks kaltinimų tiesiogiai prezidentui ir, kaip atsitiko „Watergate‘o“ skandale, įvardins jį kaip neatskleistą bendrininką. Tai yra D.Trumpo košmaras. Jis negalės teisiniu keliu pataisyti sugadintos reputacijos. Jei Demokratai perims Atstovų Rūmų kontrolę, visa tai taps pagrindu apkaltai. Matyt R.Muelleris, užuot pateikdamas tiesioginius kaltinimus D.Trumpui, teiks kaltinimus jo bendrininkams. Bet visa tai yra tik prielaidos, kadangi ataskaita dar nėra paskelbta.
D.Trumpas gali atleisti M.Coheną, P.Manafortą ar bet ką kitą, kuriam yra mesti kaltinimai dėl federalinių nusikaltimų. Tačiau D.Trumpas negali lengvai pašalinti iš pareigų JAV prokurorų Niujorke, kurie yra karjeros teisininkai ir turi labai stiprų teisinį užnugarį.
D.Trumpas negali sugniuždyti Stormy Daniels ir Karen McDougal ieškinių, kadangi juos reglamentuoja atitinkamos valstijos civilinė teisė ir prezidento rankos negali pasiekti valstijos lygmens civilinių ieškinių. Be to, B.Clintono prieš Jones byla sukūrė precedentą, jog einantys pareigas prezidentai gali būti patraukti į atsakomybę civilinėje byloje.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesoriaus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
