D.Trumpas yra turbūt labiausiai poliarizuojantis prezidentas nuo Abrahamo Lincolno laikų. Naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo 36 procentų palaikymą – žemiausią per visą D.Trumpo prezidentavimo laikotarpį. Be to, daugiau nei pusė visuomenės D.Trumpą laiko emociškai nestabiliu. Pažvelgus giliau matyti, kad tik 6 procentai Demokratų vertina prezidento veiklą palankiai, tuo tarpu tokios nuomonės laikosi net 80 procentų Respublikonų. Daugeliu atvejų – nuo ekonomikos, sveikatos apsaugos, tyrimo dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus iki Vyriausybės uždarymo, būtent „poliarizacija“ yra tas žodis, kuris pirmiausiai ateina į galvą. D.Trumpo prezidentavimas atspindi ir gilina politines priešpriešas JAV, kurios auga nuo aštuntojo dešimtmečio ir iki šiol pasireiškė dvylikos vyriausybių uždarymu, dvejais prezidento rinkimais, kuriuose rinkikų kolegijos ir visuomenės balsai nesutapo, paskirstyta prezidento kontrole ir palankiais valdantiesiems opozicijos balsavimais Kongrese. Tai, kas anksčiau buvo labiau išimtis, dabar tampa taisykle.
Nacionaliniu mastu D.Trumpo Amerika turi aiškią kryptį. Galime matyti šalį, padalintą pagal rasę, amžių, lytį, religiją ar gyvenamąją vietą. D.Trumpo Amerika yra vyresnė, „baltesnė“, skurdesnė, religingesnė, dažniausiai turinti tik vidurinį išsilavinimą ir nekenčianti imigrantų. Ši Amerika žiūri „Fox“ kanalo nacionalines žinias, tiki alternatyviais faktais. Ji vis dar tiki, kad B.Obama gimė Kenijoje ir nekenčia šio prezidento įgyvendintos prieinamos sveikatos apsaugos programos, patys būdami šios programos naudos gavėjais. Jie taip pat nekenčia federalinės vyriausybės ir mokesčių, nors gyvena regionuose, kurie naudojasi federalinės valdžios suteiktomis lengvatomis. Būtent šie žmonės, o ne Respublikonai prieš metus pasodino D.Trumpą į prezidento postą. Nors Wall Street‘o biržoje matomas akcijų kilimas, o bedarbystė šalyje mažėja, sunku šiuos pasiekimus laikyti D.Trumpo nuopelnu ar jo politinės darbotvarkės įgyvendinimo rezultatu. Skaldanti retorika apie visus ir viską bei poliarizacija – yra tai, ką ir reikia laikyti tikruoju D.Trumpu.
Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, teigiau, kad jį išrinkę atsitokės ir pamatys, kad jis gerokai silpnesnis prezidentas nei tikėtasi. Juk egzistuoja tokie dalykai, kaip Konstitucija, Teisių Bilis, vadinamoji stabdžių ir atsvarų sistema bei valdžių atskyrimo principas, kurie turėtų varžyti D.Trumpo galias. Regis, beveik taip ir atsitiko. Tokios D.Trumpo iniciatyvos, kaip atvykimo į šalį uždraudimas, veiksmai prieš imigrantų vaikų apsaugos programą, laimei, buvo užblokuotos teisme ir jam nepavyko įtikinti net savo partijos narių. D.Trumpas kaltino B.Obamą, kad šis aktyviai naudojosi vykdomųjų potvarkių teise, tačiau pats D.Trumpas galiausiai dar aktyviau ėmė naudotis šiuo įrankiu. Jis atvyko į Vašingtoną neturėdamas vyriausybinio darbo patirties, tačiau praėjus vieneriems metams nuo jo prezidentavimo pradžios randame tą patį valdžios ir kompetencijos vakuumą.
Tačiau, kaip pažymėjo Aukščiausiasis Teismas, prezidento galios vidaus ir užsienio politikoje skiriasi, todėl Konstitucija griežtai neriboja jo galių užsienio politikoje. Šioje srityje D.Trumpas buvo gana laisvas ir galėjo padaryti nemažai žalos dėl savo nekompetencijos.
Po metų galima teigti, kad šalies santykiai su visu pasauliu, išskyrus kai kuriuos autoritarinių režimų vadovus (be Šiaurės Korėjos), pablogėjo. Praėjus metams JAV pozicijos Sirijoje ir Vidurio Rytuose ne ką geresnės nei prieš metus. JAV ambasados perkėlimas Izraelyje turės ilgalaikį ardantį poveikį trapiai taikai, o santykiai su artimiausiais sąjungininkais yra blogesni nei bet kada. Deja, ir santykiai su priešais taip pat nepagerėjo. Pasitraukimas iš derybų dėl Transatlantinės prekybos susitarimo ir Paryžiaus sutarties JAV kaip naciją daro silpnesne. Nesugebėjimas apginti žmogaus teisių ir užsidarymo tarp savo sienų – ši laikysena silpnina demokratijos pozicijas ir neatspindi to, ką ankstesni JAV prezidentai kūrė ir puoselėjo.
Poliarizuota „mes prieš juos“ laikysena, kuri suskaldė JAV iš vidaus, kartu su paprasčiausiu D.Trumpo nekompetentingumu suponuoja paskutinį jo prezidentavimą apibūdinantį žodį – transformuojantis. Tokie mokslininkai kaip Jamesas MacGregoris Burnsas transformuojančiais laiko asmenis, kurie siekia naujai apibrėžti prezidento vaidmenį keisdami institucijos galią ir JAV politikos kryptį. Tokiais pavyzdžiais JAV istorijoje galima būtų laikyti Abrahamą Lincolną ir Frankliną Rooseveltą. D.Trumpas šiuo atveju yra kiek kitoks. Jis ne didina, o atvirkščiai – silpnina prezidento galias. Todėl vargu ar tai, ką daro D.Trumpas, būtų galima pavadinti imperiniu prezidentavimu, kaip apibūdina istorikas Arturas Schlesingeris jaunesnysis.
D.Trumpas naudoja savo galią keisti JAV pačiu blogiausiu būdu. Tai yra jo atviras išankstinis nusistatymas, rasizmas ir baimė, kurie gali pridaryti ilgalaikės žalos. Tai yra jo nepagarba spaudos laisvei. Tai jo elementarių protokolo ir diplomatijos normų nesilaikymas. Visa tai turės ilgalaikį ardantį efektą. D.Trumpas pakeitė ir neformalaus prezidentavimo taisykles. Pelkė, kurią jis ketino nusausinti, šiuo metu yra tik gilesnė ir klampesnė nei anksčiau dėl jo šeimos narių ir paskirtų asmenų sukeltų interesų konfliktų. Jo pasisakymai „Twitter‘yje“, necenzūrinė kalba ir nuolatinis melas neformaliai padarė didelę žalą prezidento institucijai, JAV visuomenei bei pasauliui. Prezidento biuras, kai D.Trumpas jį vieną dieną paliks, gerokai skirsis nuo to, į kurį jis įžengė savo kadencijos pradžioje.
Davidas Schultzas yra Hamline‘o universiteto (JAV) profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
