Prieš savaitę Konstitucinis teismas siaura – migracijos ir laisvo asmenų judėjimo – prasme pripažino tos pačios lyties santuokos ir partnerystės teisinę reikšmę. Vieni šią naujieną sutiko džiaugsmingai, kiti – nesuprato ar kritikavo. Akivaizdu, kad Konstitucinio Teismo (arba KT) nutarime suformuluotos ir visiems privalomos taisyklės reikalauja aiškesnio atsakymo kiekvienam besidominčiam. Juk susipažinimas su teise – kiekvieno sąžiningo ir protingo piliečio pareiga.
Konstitucijos gyvybingumas
Tik žinodami Konstitucinio teismo paskirtį, galime geriau suprasti nutarimo reikšmę. Svarbu pabrėžti, kad Konstitucija, kaip aukščiausia teisė, svarbiausias valstybės įstatymas, nėra vien formalus, uždaras tekstas. Tai ir nuostatų potekstės aiškinimas. „Byla po bylos“, „sluoksnis po sluoksnio“ Konstitucinis Teismas augina konstitucinės doktrinos „koralą“, tokiu būdu užtikrindamas šio dokumento turinį. Būtent šis – gyvybingumo – principas atsiskleidžia kiekviename naujame nutarime, sprendime ar išvadose, kurias jam tenka priimti.
Konstitucinis Teismas atskleidžia aktualiausius konstitucinius vertybių ir principų pagrindus. Jie yra svarbūs, nes kiekvienoje byloje įprasmina teisinį ar vertybinį lūkestį, kuris piliečių buvo įtvirtintas Konstitucijos priėmimo referendume. Juk, pirmiausiai, Konstitucija turi būti suprantama kaip visuomenės sutartis dėl teisių ir laisvių. Tai valstybės ir piliečių sutartis. Tai mažoritarinis aktas, saugantis individą, o ne daugumos nuomonę.
Konstitucinis Teismas, kaip aukščiausių teisės intelektualų institucija, užtikrina, kad įstatymo leidėjai ar valdžios atstovai paisytų dokumente įtvirtintų vertybinių gairių ir neperžengtų raudonųjų linijų, taip išsaugodamas stabilumą, apsaugodamas individus nuo valdžios. Šis mano aptariamas nutarimas – ne išimtis.
Teisė laikinai gyventi Lietuvoje be diskriminavimo
Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą dėl Migracijos departamento sprendimo. Lietuvos piliečio sutuoktiniui iš Baltarusijos nebuvo išduotas laikino gyvenimo Lietuvoje leidimas. Jie buvo tos pačios lyties asmenys, santuoką įregistravę kitoje valstybėje, nes Lietuvoje tos pačios lyties partnerystės ar santuokos institutas neįteisintas.
Šio klausimo reguliavimo vakuumas Lietuvoje Migracijos departamentui tapo pagrindu nesuteikti laikino gyvenimo leidimo baltarusiui. Nors, susiklosčius identiškai situacijai, moters ir vyro santuokos ar partnerystės atveju Migracijos departamentas laikino gyvenimo leidimą išduoti privalėtų. Tai privertė susimąstyti: ar šeimos sukūrimas tarp tos pačios lyties asmenų nesuteikia tokių pačių teisių ir laisvių šioje migracijos ir laisvo asmenų judėjimo srityje?
Konstitucinis Teismas nustatė, kad Konstitucijos pamatinis teisinės valstybės principas atskleidžia, kad šeimos sukūrimo atveju laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje ir migracijos politika turi būti grindžiama, pirmiausiai, pagarba žmogaus orumui, jo privačiam ir šeimos gyvenimui, asmenų lygiateisiškumu.
Vertindamas bylos aplinkybes, Konstitucinis Teismas pirmiausiai pabrėžė būtent šias vertybes ir jas atskleidžiančius Konstitucijos straipsnius, taip atlikdamas jų apsaugos funkciją, kurią realizavo formuodamas tos pačios lyties porai palankų sprendimą. Tai tapo „šeimos teise susijungti“ – gyventi toje pačioje valstybėje – teisės įtvirtinimu, nepriklausomai nuo šeimos narių, jų lyties ar orientacijos.
Ar šio sprendimo kritika pagrįsta?
Žinoma, viešojoje erdvėje Konstitucinio Teismo nutarimas sulaukė kritikos strėlių, pabrėžiant viešosios tvarkos sargybą, kitų konstituciškai svarbių tikslų, kaip vyro ir moters santuokos, stiprinimą. Ar šiuo istoriniu laikotarpiu tai galėtų tapti pakankamu kitokio Konstitucijos aiškinimo pagrindu?
Tokiu atveju Konstitucinis Teismas turėtų įrodyti, kodėl Lietuvos viešoji tvarka ar moralė skiriasi nuo Estijos ar kitos Europos Sąjungos valstybės. Antra, Lietuva turėtų išstoti iš Europos Sąjungos, taip atmesdama ES teismų praktiką, kuri dėl šio klausimo jau suformuota. Trečia, Konstitucinis Teismas turėtų įrodyti, kodėl toks sprendimas nepažeistų asmens orumo gynimo, diskriminacijos draudimo ar lygybės pažeidimo. Tai, atsižvelgiant į dabartinę praktiką, – neįmanoma.
Neįmanoma, nes Konstitucija – mažoritarinis aktas, kuris pirmiausia gina individą, todėl „vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu“ asmenims diksriminuoti. Neįmanoma, nes Lietuvos piliečiai savo Konstitucijoje yra įtvirtinę narystę Europos Sąjungoje, tad Lietuva prisiima iš ES teisės kylančius įsipareigojimus. Neįmanoma, nes ES Teisingumo Teismas jau yra suformavęs praktiką panašioje byloje ir Lietuvos Konstitucinis Teismas privalo jos laikytis.
Toks Konstitucinio teismo pasirinktas aiškinimas išplaukia iš formalaus Konstitucijos teksto ir teisinės realybės (tiek tarptautinės, tiek nacionalinės) susijungimo. Būtent tai atspindi paslėptą potekstę, ką Konstitucija „pasakytų“, jeigu turėtų savo balsą. O šį kartą Konstitucija „pasakė“ taip tos pačios lyties „šeimos teisei susijungti“.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Nutarimas nereiškia, kad tos pačios lyties partnerystė ar santuoka Lietuvoje įteisinta. Tuo pasirūpinti gali tik Seimas. Bet dabar Lietuva turės pripažinti tos pačios lyties asmenų (kitoje ES valstybėje sudarytą) santuoką ar partnerystę, jeigu ji bus susijusi su (išvestine) teise susijungti su kitu šeimos nariu, sutuoktiniu, apsigyvenant Lietuvoje. Pergalė ar pralaimėjimas – spręsti jums.
Deimantė Rimkutė – visuomenininkė, Vilniaus universiteto teisės fakulteto studentė.
