Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

Kaip beskaitytum TS-LKD įstatus – juose numatytas tik vienintelis partijos pirmininko rinkimų kelias: „TS-LKD pirmininkas renkamas ketverių metu kadencijai atviruose rinkimuose, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius po eilinių Seimo rinkimų ir kuriuose balsuoti turi teisę visi TS-LKD nariai ir kiti asmenys, įgiję teisę dalyvauti šiuose rinkimuose pagal TS-LKD tarybos patvirtintą tvarką“ (134 TS-LKD įstatų punktas).

Tuo tarpu 134.6 įstatų punkte apibrėžiama tvarka, kaip nustatoma, kuris kandidatas išrinktas: „pirmininku laikomas išrinktas tas kandidatas, kuris surenka daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.“ Pirmininkas pradeda eiti pareigas, kai tiesioginių rinkimų rezultatai paskelbiami TS-LKD suvažiavime.

Įstatai leidžia Tarybai detalizuoti rinkimų tvarką ir terminus, tačiau juose nenumatyta jokių išimčių iš visuotinių rinkimų taisyklės, sakančios, kad partijos pirmininkas renkamas visuotiniuose rinkimuose. TS-LKD įstatai nenustato jokių specialių išimtinių taisyklių net ir tam atvejui, kai pirmininko rinkimuose lieka tik vienas kandidatas, o taip pat nesuteikia įgaliojimų tarybai ar prezidiumui ką nors nuspręsti tokiu atveju. Nėra išimčių ir karantino bei ekstremalios situacijos atveju.

Priešingai, nustatant TS-LKD tarybos funkcijas 122.1 punkte pažymima, kad Taryba „atsižvelgdama į tai, kad pirmininkas gali būti renkamas tik tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose, tvirtina TS-LKD pirmininko rinkimų tvarką, teikiamą Prezidiumo“ (pabraukta mano). Kitaip tariant, Tarybą įstatai įpareigoja atsižvelgti į tiesioginių rinkimų principą, nustatantį, kad renka kiekvienas partijos narys, kai ji tvirtina rinkimų tvarką.

Suprantu, kad G.Landsbergis TS-LKD laiko savo privačia paveldėta nuosavybe, bet nuo pirmininko įsivaizdavimo apie savo partiją tos partijos įstatai netampa privatinės teisės dalimi.

Čia taikomos viešosios teisės taisyklės, taigi, ir principas, kad teisės aktas (šiuo atveju – partijos įstatai) negali būti aiškinamas plečiamai, sugalvojant įstatuose nenurodytas taisykles.

Kitaip tariant, kyla didelis klausimas, o kokiu būdu ir teisiniu pagrindu TS-LKD Taryba „apėjo“ 122.1 įstatų punkte nustatytą taisyklę, kad „pirmininkas gali būti renkamas tik tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose“ ir šių metų vasario 28 d. pirmininką G.Landsbergį ėmė ir išrinko pati dar ketveriems metams, neturėdama jokių tam įgaliojimų partijos įstatuose ir pati sau uzurpuodama TS-LKD narių teisę rinkti partijos pirmininką tiesiogiai. Nors taip nesenai pati tvirtino tiesioginių pirmininko rinkimų tvarką.

Iš 134 ir 122 TS-LKD įstatų punktų visumos yra aišku tik viena: kad G.Landsbergio išrinkimas nekeltų klausimų dėl jo teisėtumo, reikėjo, kad vyktų tiesioginiai visuotiniai rinkimai. To, Tarybai uzurpavus partijos pirmininko rinkimų galias, TS-LKD nariai šį kartą neturėjo. Partijos pirmininkas išrinktas ketveriems metams partijos įstatams prieštaraujančiu būdu.

Kitas, ne mažiau įdomus klausimas – skuba, su kuria viskas buvo daroma. Jau minėtas 134 punktas duoda šešių mėnesių intervalą po eilinių Seimo rinkimų TS-LKD pirmininkui išrinkti. Taigi, rinkimai iš esmės galėjo trukti iki balandžio pabaigos.

Nespėjus organizuoti pirmininko rinkimų per šešis mėnesius, dar trims mėnesiams gali būti pratęsti jo įgaliojimai pagal 138 įstatų punktą.

Taigi, pirmininko rinkimai galėjo būti nukelti net iki liepos pabaigos. Ir, tikriausiai, niekas nebūtų ginčijęsis, kad pandemija nėra pakankamai rimta priežastis tokiam pirmininko rinkimų nukėlimui. Vis tik, net turint rinkimams vykdyti pakankamai laiko, G.Landsbergis išrinktas paskubomis.

Kas skatino tokią pirmininko rinkimų skubą ir partijos žmonių tiesioginių rinkimų ignoravimą? Matyt tikrai ne tai, kad partija, jos Prezidiumas ar Taryba nežino savo pačių rašytų įstatų. Galima tik paspėlioti.

Galbūt, matant, kaip veriasi vertybinė takoskyra, bijota laukti vasaros vien dėl to, kad pribalsavus už partnerystes ir Stambulo konvenciją, krikdemai jau nebūtų linkę atsiimti savo kandidatūrų, susitarę, kad kandidatuoja kuris vienas iš krikdemų atstovų, kad būtų neišskaidyti balsai, ir būtų bandę pakonkuruoti su lyderiu, kurio pažiūros randa menką atsvarą visuomenėje (prisiminkime, kad tos pačios lyties partnerių pavadinimui šeima pritaria mažiau nei 10 proc. gyventojų).

Galbūt ateina pajautimas, kad valdančioji dauguma tvers ne ilgai, nes nuolat bruzda tiek Laisvės partija, tiek Liberalų sąjūdis, o atskiri jų nariai jau dėliojasi išėjimo žingsnius.

Jei taip įvyktų, valdantiesiems netekus jiems gyvybiškai reikalingų balsų įsisiūbuotų situacija ir partijos viduje. Taigi, tokie skuboti rinkimai gali reikšti ir tai, kad G.Landsbergis tikriausiai supranta, kad tuomet, prasidėjus partiniams neramumams, pasiskelbimas partijos lyderiu būtų labai sudėtingas ir mažiau gražus, nei šiandien.

Kodėl apie tai rašau? Visų pirma, jeigu taip vyktų LVŽS partijos pirmininko rinkimai - mus jau maltų į miltus, tiek oponentai, tiek žiniasklaida.

Antra, būnant valdžioje yra galimybė rodyti aukštus standartus, dabar gi nepaisoma net savo pačių kurtų įstatų, kurių privalu partijoms laikytis.

Trečia, tai rodo, kad šitai partijai nei nuoseklumas, nei tvarka, nei demokratija, nei jos veiksmų ar net pirmininko teisėtumas nerūpi. Tą sprendžiu pagal darbus, ne pagal kalbas jai būnant opozicijoje ar rinkimų metu.

Agnė Širinskienė yra LR Seimo narė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja