Visuose ankstesniuose rinkimuose šalies vadovo posto siekė net 31 įvairias partijas atstovaujantis ar nepartinis kandidatas. Tiesa, 5 asmenys rinkimuose dalyvavo daugiau nei vieną kartą (V.Adamkus ir K.D.Prunskienė – tris, o A.Paulauskas, V. P. Andriukaitis ir K.Bobelis – du kartus). Jei 1993 metais rungėsi tik 2 kandidatai, tai, pavyzdžiui, 2002 metais vykusiuose Prezidento rinkimuose dalyvavo net 17 kandidatų.
Nepartinių kandidatų viršenybė
Iš 31 dalyvavusio kandidato, 23 atstovavo vienoms ar kitoms partijoms, o 8 rungėsi kaip nepartiniai kandidatai. Iki šiol vykusius valstybės vadovo rinkimų ,,čempionatus“, tris kartus iš penkių, yra laimėję nepartiniai kandidatai bendru rezultatu: 4059:3758 tūkst. balsų (vertinant I turų rezultatus, kai juose iš karto paaiškėdavo nugalėtojas, arba II turų rezultatus).
Laimėti ,,pirmajame kėlinyje“
Iki šiol tik dviem kandidatams rinkimus pavyko laimėti jau I ture. Jeigu 1993 metais tai įvyko savaime, kadangi dalyvavo tik du kandidatai, tai 2009 metų rinkimų I ture pavyko laimėti nugalėtojui įveikus net šešis varžovus.
Suprantama, kad laimėti pirmajame rinkimų ture paprasčiau, kai dalyvauja mažai kandidatų. Palengvinti šią užduotį gali ir rinkėjai, jeigu jie neaktyviai dalyvauja rinkimuose ir nuleidžia ,,praeinamojo balo“ kartelę žemyn. Pavyzdžiui, kai 1997 metais rinkėjai buvo labai aktyvūs, kandidatas I ture galėjo laimėti surinkęs tik daugiau kaip 926 tūkst. rinkėjų balsų. O štai 2004 metų Prezidento rinkimuose ,,pirmajame kėlinyje“ laimėti būtų pakakę tik 623 tūkst. balsų.
Partijų kandidatų rezultatai
Įdomu tai, kad netradicinių populistinių partijų atstovams rinkėjai buvo dosnūs tiek 1997 metais, tiek vėliau vykusiuose 2002 metų ar 2004 metų Prezidento rinkimuose. Tačiau laimėti jiems pavyko tik vieną kartą.
Tikėtina, kad ir šių metų rinkimuose, norint ,,žaisti“ antrajame kėlinyje (žinoma, jeigu jis bus reikalingas,) kandidatams reikės taikyti į 250-300 tūkst. balsų aukštumas.
Solidžiausiai, iš tradicinių partijų, yra pasirodę konservatoriai. 1997 metais vykusiuose Prezidento rinkimuose profesorius V.Landsbergis gavo 295 tūkst. rinkėjų palaikymą.
2004 metais kukliau pasirodęs liberalas P.Auštrevičius tuomet surinko 240 tūkst. balsų. Nepraleidžiantys nei vienų Prezidento rinkimų socialdemokratai, rimtesniais rezultatais pasigirti negali: 1997 metais ir 2002 metais jų kandidatas V.P.Andriukaitis gavo vienodą 106 tūkst. balsų skaičių, 2004 metais Č.Juršėnas galėjo mėgautis tik 148 tūkst. gerbėjų palaikymu. 2009 metais už socdemų lyderį A.Butkevičių balsavo 163 tūkst. rinkėjų.
Prognozės 2014 metams
Tiek 2002 metų, tiek ir 2004 metų Prezidento rinkimuose, kai rinkėjų aktyvumas buvo juntamai sumažėjęs, „praeinamasis balas“ į antrąjį rinkimų turą svyravo nuo 265 tūkst. iki 285 tūkst. balsų. Tikėtina, kad ir šių metų rinkimuose, norint ,,žaisti“ antrajame kėlinyje (žinoma, jeigu jis bus reikalingas,) kandidatams reikės taikyti į 250-300 tūkst. balsų aukštumas. Kuriems iš jų tai gali būti pagal jėgas?
O norint laimėti jau I ture tikrai reikės ne mažiau 600-650 tūkst. rinkėjų balsų. Manau gegužės 11-ąja, iš prie starto linijos išsirikiavusių pretendentų, tokias aukštumas tegali įveikti daugiausiai vienas kandidatas. Juolab, kad jų gretos šį kart vėl gana gausios.
Dobilas Kurtinaitis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
