Bene 20 metų girdim, kad savivaldos rinkimuose dalyvaujantys piliečiai labai trokšta patys tapti vietos valdžios vyrų ir moterų pribuvėjais, t.y. savivaldybių merus rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Pritariu tam abiem rankom.
Jau vien dėl vieno paprasto, tačiau labai svarbaus dalyko – tvirtesnio PASITIKĖJIMO valdžia. Sakysit, pasitikėjimas politiku labai slidus reikalas. Ko gero, taip, bet vienas dalykas, kai tu pats jį, t.y. savivaldybės merą, renki, ir visai kitas – kai tau vienądien pasako – tavo bendruomenės viršininkas bus Petras...
Akivaizdu, kad mūsų šalies Prezidento, kas juo bebūtų, reitingai visada buvo ir bus daug didesni už Seimo pirmininko. Priežastis paprasta – už Prezidentą pas mus visada balsuoja beveik milijonas tautiečių, o parlamento vadovu galima tapti gavus keleto tūkstančių rinkėjų ir dar 71 Seimo nario palaikymą. Sakysit, tokios antai valstybės institucijų rinkimų taisyklės, tačiau šiandien ne apie tai. Šiandien apie pasitikėjimą valdžia, kurio trūksta kaip niekada.
Pasitikėjimo trūksta ir šalies savivaldybių vadovais. Labai liūdna, bet nepasitikėjimas savivaldybių merais iki šiol buvo užprogramuojamas jau pačioje jų kadencijos pradžioje.
Pasitikėjimo trūksta ir šalies savivaldybių vadovais. Labai liūdna, bet nepasitikėjimas savivaldybių merais iki šiol buvo užprogramuojamas jau pačioje jų kadencijos pradžioje dėl tos pačios priežasties, jog labai nedaug tos bendruomenės gyventojų būna balsavę už tą savivaldybės tarybos narį, kuris vėliau taryboje išrenkamas miesto ar rajono meru.
Tai mums puikiai iliustruoja 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai.
Didžiausią gyventojų pasitikėjimą iš dabartinių merų buvo gavę Birštono ir Druskininkų vadovai – jie kaip savivaldybės tarybos nariai minėtuose rinkimuose gavo 19 procentų visų rinkėjų reitingo balų. Tačiau daugumos kitų savivaldybių merų atitinkamas rodiklis – rinkėjų reitingo balų dydis – nesiekė net 5 procentų nuo visų atitinkamos savivaldybės rinkėjų skaičiaus.
Antai, dabartinio Vilniaus miesto mero – 4,3 procento, o tokių savivaldybių kaip Širvintų, Raseinių, Kelmės rajonų, Alytaus miesto, Trakų bei Plungės rajonų vadovų kaip tarybos narių reitingo balai nesiekė net 3 procentų nuo visų atitinkamos savivaldybės rinkėjų.
Ko gero, daugelis Trakų rajono gyventojų net nesusimąsto, kad jų savivaldybei vadovauja tik 5 vietą iš visų rinkimuose dalyvavusių politinių partijų užėmusios partijos politikas, savo rinkimų sąraše tebuvęs tik 4 vietoje.
Antai, Ukmergės savivaldybei šiandien vadovauja meras, savo rinkimų sąraše likęs tik 6 vietoje. Na, o visus rekordus šiuo aspektu be konkurencijos muša dabartinis Zarasų savivaldybės meras – už jį 2011 metų savivaldybės tarybos rinkimuose balsavo tik... 123 rinkėjai (0,7 proc.nuo visų rinkėjų).
Visus rekordus šiuo aspektu be konkurencijos muša dabartinis Zarasų savivaldybės meras – už jį 2011 metų savivaldybės tarybos rinkimuose balsavo tik... 123 rinkėjai (0,7 proc.nuo visų rinkėjų).
Šiuos ir panašius paradoksus galėtume išgyvendinti tik galutinai įteisinę tiesioginius miestų bei rajonų merų rinkimus. Ir labai gerai, kad jie bus renkami pagal absoliučios daugumos rinkimų sistemą.
Neabejoju, kad kai savivaldybės vadovas bus išrinktas daugelio atitinkamos bendruomenės gyventojų valia, tai ir pasitikėjimas juo bus kur kas tvirtesnis.
Pagaliau būtų sugriauta ta išsigimusi ,,arklių pirkimo“ (horses handing) – merų rinkimų savivaldybės taryboje – tvarka, kai išrinktas miesto ar rajono vadovas gyveno nuo pirmadienio iki pirmadienio vis besidairydamas pro kairį petį ar dar kolegos neparuošė jam interpeliacijos ir besistengdamas kurio čia tarybos nario žmoną dar įdarbinti, kurį ten politikos partnerį dar kaip nors pamaloninti.
Manau, kad ir rinkėjai daug rimčiau pažvelgs į savivaldos rinkimus, pasvers juose dalyvaujančių kandidatų kompetenciją, gebėjimus bei charakterio savybes ir išrinks savivaldybės meru tikrą bendruomenės lyderį, gebantį iškylančių problemų sprendimui sutelkti ir politikus, ir pačius gyventojus.
Dobilas Kurtinaitis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
