Girdisi padūsavimų, neva, balsuoti už politines partijas ir ilgus jų sąrašus neįdomu ir neprasminga. Kažkada buvo tikimasi labiau sudominti rinkėjus politinių partijų kandidatais ir gaivinti piliečių aktyvumą leidžiant jiems reitinguoti partijų sąrašus pažymint juose konkrečias kandidatų pavardes.
Drįstu teigti, kad tai nedavė didesnio postūmio rinkėjų aktyvumui. Tačiau esu įsitikinęs, kad reitingavimą padarius patogesnį ir žmonėms prieinamesnį bent jau demokratijos atsirastų daugiau.
Paradoksalu, tačiau akivaizdu, kad rinkėjai nesivargina ir nesiima reitinguoti partijų sąrašų dėl keleto paprastų priežasčių. Bet iš pradžių norėčiau pailiustruoti tą paradoksalumą kai kuriais 2012 metų Seimo rinkimų rezultatais.
Esu įsitikinęs, kad reitingavimą padarius patogesnį ir žmonėms prieinamesnį bent jau demokratijos atsirastų daugiau.
Analizuoju tris rinkimų apygardas, kur vienmandatėse apygardose dalyvavo konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir socialdemokratų partijų lyderiai.
Štai Antakalnio apygardos rinkėjai reitinguodami TS-LKD sąrašą jos lyderį pažymėjo tik kas trečias už jį vienmandatėje apygardoje balsavęs konservatorių rėmėjas.
Tuo tarpu Vilkaviškio bei Marių rinkimų apygardose, kur balotiravosi atitinkamai socdemų ir liberalų lyderiai, reitinguodami šių partijų sąrašus, jų lyderius reitingavo iš viso tik vos kas ketvirtas už juos minėtose vienmandatėse apygardose balsavęs rinkėjas.
Tikrai paradoksalu ir keista, atrodytų, jei jau remi tą politinį lyderį vienmandatėje apygardoje, turėtum automatiškai reitinguoti jį ir partijos sąraše. Juo labiau kad partijų lyderių niekur toli ieškoti nereikia – jie visada sąraše įrašyti pirmaisiais.
Dabar pažvelkim į situaciją dėl reitingavimo visose rinkimų apygardose. Reitingavimo rezultatai visoje šalyje rodo, kad tik 3 iš 10 balsavusių už konservatorių ar socialdemokratų partijas rinkėjai reitingavo tų partijų lyderius. Atitinkamai Liberalų sąjūdžio skaičiai šiek tiek optimistiškesni: savo lyderį reitingavo 4 iš 10 jo partijos rėmėjų.
Žinoma, rinkėjai gali reitinguoti bei reitinguoja ir kitus politinių partijų sąrašų kandidatus. Tačiau bendras pasinaudojusių reitingavimo mechanizmu piliečių skaičius tikrai nuvilia. Jis nė vienoje partijoje nesiekia net pusės rinkėjų.
Kitaip tariant, net 6 iš 10 į rinkimų apylinkes atėjusių piliečių tiesiog nesivargina – nenori, nesugeba ar negali pasinaudoti šia tikrai patrauklia ir intriguojančia teise reitinguoti, t.y. savaip perrikiuoti politinės partijos kandidatų sąrašą pažymint penkis jų manymu geriausius politikus.
Pažvelgus į situaciją kaimiškosiose rinkimų apygardose vaizdas dar kuklesnis. Pavyzdžiui, Dzūkijos apygardoje partijų lyderiams savo simpatijas reitinguodami tiesiogiai parodė tik 2 iš 10 prie balsavimo urnų atvykusių rinkėjų. O atskirose kaimiškose apylinkėse reitingavimą atliko vos 10-15 procentų rinkėjų.
Tendencijos šiuo klausimu tikrai liūdnos, kadangi dar 2008 metų Seimo rinkimuose partijų sąrašų reitingavime dalyvavo 5-8 proc.daugiau rinkėjų nei mano aukščiau analizuotuose 2012 metų rinkimuose.
Linkėjimai VRK
„Ką aš čia bepakeisiu, mano balsas į dangų neina“, – samprotauja kai kurie balsuotojai. „Man ir taip viskas tinka, nieko nenoriu keisti“, – mano esantys savaip teisūs ir šie tautiečiai.
Tačiau ką bekalbėtų mūsų mieli piliečiai, ankščiau pateikta paprastutė analizė aiškiai parodo – yra apie ką pagalvoti ir Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Ypač kai prie eilinių rinkimų dar ,,prikabinami“ visokie referendumai, didesnėse balsavimo apylinkėse labai dažnai atskiromis valandomis susidaro nemenkos balsuotojų eilės.
Esant didesniam rinkėjų aktyvumui ir balsavimo biuletenių kiekiui rinkimų komisijos paprasčiausiai negali užtikrinti spartesnio balsavimo proceso. Tuomet patys piliečiai skuba, skubina kitus ir nesivargina dėl tik iš pirmo žvilgsnio paprastomis atrodančių reitingavimo procedūrų.
Kitiems, pirmiausia garbingesnio amžiaus gyventojams, dar iki šiol neaišku, kokią svarbą turi tas reitingavimas, kokią įtaką jis gali padaryti politinės partijos kandidatų sąrašui. Labai dažnai jie galvoja išties klaidingai – nieko nepažymiu, reiškia pažymiu (reitinguoju) pirmus penkis!
Tretieji, tinkamai ,,neatlikę namų darbų“ ir balsavimo vietoje negavę detalesnės informacijos, tikrai negali tokioje apsisprendimo aplinkoje prisiminti norimų pažymėti kandidatų numerių. Dar yra sakančių, kad paprasčiausiai trūksta balsavimo vietų (dažniausiai apylinkėje jų būna 3-4) ir žmonės, nenorėdami piktinti kitų eilėje besirikiuojančių rinkėjų, ,,trumpina“ savo apsisprendimo procedūras, apsiribodami tik pačios politinės partijos sąrašo numerio pažymėjimu.
Manau, kad daugelis mūsų piliečių tikrai padėkotų savivaldybių administracijoms ir VRK jeigu:
Rinkimų dieną kiekvienoje didesnėje rinkimų apylinkėje būtų ne mažiau 8-10 balsavimo vietų;
Kiekvienam rinkėjui kartu su daugiamandatės rinkimų apygardos balsavimo biuleteniu tuo pat metu į rankas būtų paduodami ir politinių partijų (koalicijų) kandidatų sąrašai;
Balsavimo biuletenyje po kiekvienos partijos (koalicijos) sąrašo pavadinimu ir numeriu būtų atspausdinti penki langeliai būtent šio sąrašo kandidatų reitingavimui betarpiškai atlikti.
Dobilas Kurtinaitis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
