„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Domas Petrulis: Į sporto klubą – už darbdavio pinigus

Nuo antikos laikų prisimename supaprastintą Juvenalio sentenciją „sveikame kūne – sveika siela“. Visiems gerai žinomas ir kitas sparnuotas posakis – „Sportas – sveikata!“ Nors jie skamba kaip deklaratyvūs šūkiai, juos vertėtų prisiminti ir Lietuvos Respublikos Seimo nariams, nes 2017–ieji paskelbti sporto metais. Kaip paskatinti žmones sportuoti ir būti sveikesniais?
Domas Petrulis
Domas Petrulis / Valdo Šereikos nuotr.

Apie fizinio aktyvumo svarbą žmogaus savijautai parašyta daugybė knygų bei atlikta gausybė mokslinių tyrimų. Džiugu, kad ir Lietuvoje vis daugiau kalbame apie fizinio aktyvumo naudą nuo mažų dienų. Kūno kultūra ugdymo įstaigose ir sporto mokyklos jaunimui leidžia atrasti save, ugdo valią ir užsispyrimą siekti užsibrėžtų tikslų nelengvame gyvenimo kelyje.

Įvairios sporto šakos, treniruotės ne tik sustiprina sveikatą, bet gerina nuotaiką. Fiziškai aktyvūs žmonės rečiau serga širdies ir kraujagyslių, plaučių ir kitomis ligomis. Matome, kad vis daugiau sėslų protinį darbą dirbančių žmonių renkasi aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą. Džiugina ir mūsų senjorai, kurie vis dažniau į rankas pasiima šiaurietiško ėjimo lazdas, o jų veidus papuošia nuoširdi šypsena.

Tam, kad žmogus gerai jaustųsi emociškai, nėra būtina laipioti po kalnus ar kasdien nuvažiuoti 10 km dviračiu, užtenka kelių fiziškai aktyvių valandų per savaitę.

Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad nepaisant pastebimų teigiamų ženklų miestų parkuose, statistika – neįkvepia. Sociologinių apklausų duomenimis, sportuojančių žmonių Lietuvoje mažėja.

Fizinio aktyvumo trūkumas ne tik kelia Lietuvą į „antsvorio reitingų“ viršūnes, bet ir blogina žmonių gyvenimo kokybę, nulemia sveikatos problemų tikimybę bei pasiglemžia didžiulius mokesčių mokėtojų sumokėtus valstybės biudžeto išteklius, skirtus sveikatos sistemai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimais, Lietuva dėl to praranda net beveik po 800 mln. eurų per metus.

Matome, kaip greitai keičiasi pasaulis, tobulėja technologijos, o laikas tampa svarbiausia valiuta. Deja, ne visi žmonės atranda laiko ir galimybių sportuoti. Trūksta sąlygų ir viešosios infrastruktūros, o sporto ir sveikatinimo klubai įkandami ne kiekvienam. Sporto inventorius, tinkama apranga, avalynė, sporto klubo abonementas – visa tai kartu sudėjus kainuoja nemažus pinigus.

Retam lietuviui tai įkandama paslauga. Tą liudija ir „Eurobarometro“ tyrimo duomenys. Pasak jų, Lietuvos gyventojai bene rečiausiai užsuka į sporto ir sveikatingumo paslaugas teikiančias įstaigas ar priklauso sporto klubams. Palyginus Lietuvos ir Skandinavijos šalių rodiklius, matome, kad Šiaurės šalyse tokiose įstaigose ar klubuose sportuoja net 8 kartus daugiau žmonių.

Panagrinėjus skandinavų patirtį, matome, kad darbuotojų sveikata bei savijauta suinteresuoti ir tenykščiai darbdaviai. Tam, kad žmogus gerai jaustųsi emociškai, nėra būtina laipioti po kalnus ar kasdien nuvažiuoti 10 km dviračiu, užtenka kelių fiziškai aktyvių valandų per savaitę.

Smagu, kad vis daugiau Lietuvos darbdavių mokosi ir perima geriausią personalo motyvavimo praktiką. Juk sveikas darbuotojas – akivaizdi nauda įmonei. Sveikas darbuotojas, pagaliau, ir motyvuotas darbuotojas. Darbdavio investicijos į aktyvų darbuotojo laisvalaikį sugrįžta puikiais rezultatais. Deja, ne visi darbdaviai, nors ir norėtų, išgali sumokėti už darbuotojų lankomus sporto klubus bei kitas sveikatingumo paslaugas teikiančių įstaigų paslaugas.

Kaip paskatinti ir sudominti daugiau Lietuvos įmonių, taip pati ir viešojo sektoriaus įstaigų, kad jų darbuotojai galėtų sveikatą stiprinti sporto ir sveikatingumo klubuose? Tą turi skatinti ir valstybė, nes tai puiki investicija su „win win“ perspektyva.

Manau, geriausia, ką galime pasiūlyti, tai siekti mokesčių lengvatos už darbuotojams perkamas sporto ar sveikatinimo paslaugas.

Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo net 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai. Todėl turime ieškoti priemonių, kaip šį procesą paspartinti. Manau, geriausia, ką galime pasiūlyti, tai siekti mokesčių lengvatos už darbuotojams perkamas sporto ar sveikatinimo paslaugas. Galime diskutuoti dėl lengvatos formos ir procentų, bet tokio sumanymo realizavimas turėtų tapti proveržiu.

Greičiausiai, iniciatyvą galėtų pademonstruoti ir patys sporto bei sveikatingumo centrai, parodydami, kiek keistųsi jų įkainiai vartotojų naudai, jei į juos plūstelėtų žymiai didesnė dalis norinčių sportuoti ir stiprinti sveikatą. Reikia visų pusių geranoriško noro kalbėtis ir siekti bendrų sprendimų. Kviečiu diskutuoti ir siekti permainų drauge, kad Sporto metus galėtume pasitikti aktyvesni, sveikesni ir geresnės nuotaikos.

Domas Petrulis yra Seimo narys, socialdemokratas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų