Bizūnu per pakinklius Vyriausybei!
Per savaitę apie pažangą Lietuvos ekonomikoje ir iššūkius, su kuriais dar teks Lietuvai susidurti, svarstė net trys skirtingos tarptautinės organizacijos.
Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, dabar – Europos Komisija. Visų jų išvados panašios – Lietuva giriama už tai, kad pasiekė atsigavimą po krizės, kad laikėsi fiskalinės drausmės, įsivedė eurą. Bet liko nepadarytų darbų. Tik jei Lietuva būtų beviltiškai namų darbų neatliekanti – vargu, ar mums EBPO siūlytų prisijungti prie stipriųjų valstybių.
Bet grįžkime prie Prezidentės pasisakymo apie Lietuvos „atsilikimą“.
Iš D.Grybauskaitės interviu viename portale:
– Dar viena aktualija – aštuonios valstybės kreipsis į EK dėl „Nord Stream 2“ projekto, kad atkreiptų dėmesį, jog jis kelia grėsmę Europos energetiniam saugumui. Ko konkrečiai siekia Lietuva, prisijungdama prie šio laiško?
– Taip, aš ir dar septynios valstybės pasirašėme šį laišką“.
Sprendžiant iš atsakymo, prezidentei valstybė yra ji pati?
Tai gal Lietuvai nepadarius pažangos kalta ir prezidentūra?
Darbus turi dirbti Vyriausybė, kuri paprastai yra neįgali. Tačiau, kai ta pati Vyriausybė pasiekia nekuklių rezultatų – šiuos Prezidentūra akcentuoja kaip savo,
Oi ne, toli gražu – ne. Darbus turi dirbti Vyriausybė, kuri paprastai yra neįgali. Tačiau, kai ta pati Vyriausybė pasiekia nekuklių rezultatų – šiuos Prezidentūra akcentuoja kaip savo, pvz., metinėje spaudos konferencijoje sausio 7 d. D.Grybauskaitė vardijo pasiekimus: „[ ...] 2015-ieji buvo strateginių sprendimų metai – įvestas euras ir užtikrintas ekonominis bei finansinis stabilumas, pradėtos derybos dėl narystės EBPO, [...] darbą pradėjo Suskystintų gamtinių dujų terminalas, atidarytos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, pasirašyta sutartis dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimo, toliau kuriama Baltijos jūros regiono šalių dujų rinka. Ekonominiai pagrindai stabiliam valstybės augimui užtikrinti sukurti [...]“.
Tačiau prabėgus trims mėnesiams, kai glostyti Vyriausybės nesinori, prabylama kita kalba.
„Komisijos įvertinimas rodo, kad Lietuva per praėjusius metus praktiškai nepadarė jokios pažangos. Pastabos dėl stringančių ir nevykdomų reformų kelinti metai kartojasi. Tai labai griežtas raginimas pasitempti“, – sako Prezidentė ir vardija permainų reikalaujančias sferas: pensijų reforma, fiskalinė drausmė ir stabilumas, mokesčių surinkimo gerinimas, darbo rinkos liberalizavimas. Stop. Būtent šiuos tikslus užsibrėžusi Vyriausybė per praėjusius metus pasistūmėjo į priekį.
Pensijoms didinti pasiūlytas indeksavimas kartu su visu nauju Vyriausybės parengtu socialiniu modeliu, kuris leistų Lietuvai tapti patrauklesne investuotojams, mažintų socialinę atskirtį.
Fiskalinės drausmės premjeras laikosi net pamynęs bet kokius populistinius pažadus. Mokesčių surinkimas ženkliai gerėja, o lūžis pasiektas būtent pernai. Mokesčių pernai gauta 6 441 mln. eurų, tai yra 100,9 mln. eurų daugiau nei prognozuota ir 420,2 mln. eurų (7 proc.) daugiau nei 2014 m.
Dar graudžiau darosi, kai kalbame apie darbo rinkos liberalizavimą.
Taip Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija įvardijo darbo kodeksą kaip vieną labiausiai reikalaujančių permainų dokumentą. Būtent dėl to, kad situacija pasikeistų – naujoji darbo Kodekso redakcija nuo birželio mėnesio diskutuojama su socialiniais partneriais.
Iš Prezidentės lūpų girdime „pasenęs ir per griežtas darbo rinkos reglamentavimas“, tačiau kai reikia prisidėti prie jo atnaujinimo – Prezidentūros pastangų nematyti.
Matyti tik kritika ir žaidimas su visuomenės grupėmis: tai sakoma, kad Darbo kodeksas gali palaukti, bet reikia indeksuoti pensijas, o po savaitės apsigalvojama ir teigiama, jog Darbo kodekso reikia, o Vyriausybė nieko nedaro.
Tokios ir panašios mintys iš Baltųjų rūmų sklido ne kartą. Vargu, ar sulauksime tikrojo prezidentės palaikymo socialiniam modeliui. Ir ne dėl to, kad jis iš tiesų būtų blogas, galbūt dėl to, kad jį parengė ir siūlo būtent socialdemokratų, o ne konservatorių Vyriausybė.
Ir dar viena Prezidentūros citata: „tam tikras nedidelis progresas pasiektas tik lengvinant mokestinę naštą, reformuojant pensijų ir sveikatos apsaugos sistemas, siekiant užtikrinti, kad švietimas atitiktų darbo rinkos poreikius“.
Žodelis „tik“ labai sumenkina šias sritis ir tikslus kažką pakeisti, tuo tarpu EBPO, TVF rekomendacijų išvadose šios sritys yra minimos kaip vienos svarbiausių.
Tai kyla klausimas, kas čia nesusikalba? Tarptautinės pasaulinį autoritetą turinčios institucijos? Tikriausiai ne, nes jos visos savo išvadose dėsto panašias mintis. O gal ir šįkart tenorėta pažeminti Vyriausybę?
Domas Petrulis yra Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, socialdemokratas